infa.lt

Tarkime, kad norite pažvelgti į politinę ateitį, kurią globalistų judėjimas siekia primesti Vakarų pasauliui. Tokiu atveju turėtumėte atkreipti dėmesį į dabartinius pokyčius Europos Sąjungoje, ypač į Europos Vadovų Tarybą – paskirtą instituciją, kuri administruoja ES, rašo pasaulyje žinomas mokslininkas, Dr. Robertas Malone savo tinklaraštyje.

Dauguma mano, kad Europos Sąjunga yra nepriklausomų Vestfalijos nacionalinių valstybių, kurios susivienijo, kad sudarytų prekybos partnerystę, kuri dalintųsi bendra valiuta, aljansas. Tai tikrai buvo pradinis šios politinės struktūros pateisinimas (arba rinkodara). Bet ne dabartinė realybė.

Faktas yra tas, kad ES organizacinė, administracinė ir politinė struktūra išsivystė taip, kad atsirado privilegijuota politinė kasta, įsikūrusi Briuselyje, Belgijoje, kuri turi vienašališką politinę ir finansinę galią prieš buvusias autonomines valstybes nares.

Žinoma, šis procesas vystėsi atidžiai vadovaujant ir stebint paslėptoms JAV ir NATO įtakoms. Dabartinė Vakarų Europa, priklausanti ES, yra labiau panaši į JAV federalinę struktūrą, tačiau jos centrinė konstitucija ir teisės aktai yra silpnesni (jų įprastai nepaisoma) ir yra mažesnė kiekvienos valstybės narės autonomija.

Taip, Europos Sąjungos Parlamento narius renka kiekvienos valstybės piliečiai, bet tie parlamentarai turi mažai arba visai neturi faktinės galios.

Valdžia sutelkta tik Europos Vadovų Tarybos centrinei valdžiai ir jos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kurie visi yra skiriami, o ne renkami. Ir, kaip neseniai rašė ir „Politico“, ir „Unherd“, nors Europos centro dešiniųjų populistiniai judėjimai, įskaitant Prancūziją, Italiją, Vokietiją ir kitas šalis, per pastaruosius ES Parlamento rinkimus pasiekė didelių laimėjimų, jų augančios galios nepakako sutrikdyti Ursulos von der Leyen pakartotinio paskyrimo ES prezidente.

Nenuostabu, kad pakartotinai paskirtoji Ursula von der Leyen greitai pradėjo konsoliduoti valdžią, kontroliuodama paskyrimus į Europos Vadovų Tarybą, – struktūrą, kuri iš tikrųjų formuoja ES politiką ir turi galią nepaisyti bet kokių vietinių sprendimų, priimtų anksčiau suverenių valstybių narių įstatymų leidžiamųjų organų.

Stebėtina, kad beveik niekas nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta ES.

Pagrindinės nuorodos tolimesniam skaitymui yra šios:
„Politico“: „Nuo karalienės iki imperatorienės: sekant kaip Ursula von der Leyen užgrobė valdžią“.

Atskleidusi savo naują komandą, Europos Komisijos pirmininkė turi daugiau įtakos nei bet kada anksčiau.

Kai Ursula von der Leyen atskleidė savo būsimosios Europos Komisijos komandą, ji kartu nutildė abejojančius, kas iš tikrųjų vadovauja Briuselyje.

Kai ji visuomenei atskleidė 26 Komisijos narius ir jų vaidmenis, iš karto tapo aišku: ji turės nevaržomą Europos Sąjungos politikos kontrolę. Per kelias minutes ji įsteigė didelį postą su maža atsakomybe vienai iš galingiausių Europos Sąjungos šalių, ji parėmė savo bičiulius ir sumažino galingus portfelius, paskirstydama juos keliems žmonėms.

Galios paėmimas buvo baigtas.

„Ji dar labiau viską kontroliuos“, – sakė vienas ES pareigūnas, kuriam, kaip ir kitiems, cituojamiems šiame straipsnyje, buvo suteiktas anonimiškumas, kad jis galėtų laisvai kalbėti.

„Kas manė, kad tai netgi įmanoma?”

Tai buvo kelis mėnesius trukusios viešosios ir privačios strategijos kulminacija, kuria siekiama pašalinti prieštaringus balsus, kilusius jos pirmosios kadencijos buvimo Europos Komisijos pirmininke metu.

Iš pirmosios komandos nelieka nė vieno iš priešininkų. Didžiųjų asmenybių, tokių kaip prancūzas Thierry Bretonas ir olandas Fransas Timmermansas, nebėra.

Per savo pirmąją kadenciją, kai ji susidūrė su pasauline pandemija ir karu prie ES slenksčio, ji įgijo reputaciją priimdama vienašalius sprendimus, perženginėdama savo pareigų aprašymo ribas, pašalindama kitus ES vadovus nuo sprendimų priėmimo ir kalbanti tik su saujelė patarėjų. Dėl to Briuselyje ji gavo karalienės Uršulės pravardę.

Tą rytą, kai von der Leyen paskelbė apie savo antrąją aukščiausią komandą, ji atsisakė pasakyti Europos Parlamentui, savo partneriams tvirtinant komisarus, kam paskyrė kokį darbą.

Vietoje to ji paliko susitikimą su aukščiausiais parlamento vadovais ir iš karto nuvyko į spaudos konferenciją, kurioje atskleidė visas detales. Vėliau ji buvo Parlamente apkaltinta „niekšybe“.

Kelios valandos prieš tai ji įtikino prancūzus, kad, jei jie pakeistų Bretoną kitu žmogumi, tai ji paskirtų Prancūzijos kandidatui į Komisijos narius išskirtinai svarbų postą. Antradienį, kai ji atskleidė pareigybių aprašymus, jie suprato, kad buvo apgauti susilpninta pozicija.

„Kiekvienas, kuris manė, kad ji galėjo pakeisti savo stilių, norą griežtai kontroliuoti, buvo bent jau naivus“, – sakė ES diplomatas.

Iš Unherd: „Von der Leyen autoritarinis siužetas“.

Nacionalinės demokratijos bus pavaldžios jos komisijai.

Europos Sąjunga netrukus įžengs į patį grėsmingiausią jos neramios istorijos etapą. Po kelių savaičių Ursulos von der Leyen naujoji Europos Komisija oficialiai pradės eiti pareigas, tuo metu ji beveik nevaržomai valdys bloko politiką.

Kai von der Leyen praėjusį mėnesį pristatė naujosios Komisijos sudėtį ir organizacinę struktūrą, net paprastai Briuseliui draugiška pagrindinė žiniasklaida buvo priversta pripažinti, kad tai, ką ji padarė, buvo ne kas kita, kaip perversmas.

Suteikdama lojalistams strateginius vaidmenis, marginalizuodama jos kritikus ir sukurdama sudėtingą priklausomybių ir sutampančių pareigų tinklą, neleidžiantį bet kuriam asmeniui įgyti pernelyg didelės įtakos, Komisijos pirmininkė sukūrė sceną precedento neturinčiam viršvalstybiniam „valdžios užgrobimui“, kuris dar labiau centralizuos valdžią Briuselyje – konkrečiai pačios von der Leyen rankose.

Ji yra užsiėmusi Komisijos pavertimu „iš kolegialaus organo į prezidento biurą“, – pažymėjo HEC Paris ES teisės profesorius Alberto Alemanno. Tačiau tai yra ilgo proceso kulminacija.

Komisija ilgą laiką slapta plėtė savo galias, iš techninės institucijos virtusi pilnakrauju politiniu veikėju, kurio veiksmų pasekoje, demokratinės kontrolės ir atskaitomybės sąskaita iš nacionalinio lygmens suverenitetas buvo perkeltas į viršnacionalinį. Tačiau šis „įdarbinimas“ dabar perkeliamas į visiškai naują lygį.

Apsvarstykite bloko užsienio politiką, o ypač gynybos ir saugumo politiką. Buvo beveik nepastebėta nepastebėta, kad von der Leyen pasinaudojo Ukrainos krize siekdama išplėsti Komisijos vykdomąsias galias iš viršaus į apačią, todėl ES užsienio politika de facto buvo viršnacionalizuota (nepaisant to, kad Komisija neturi tokios oficialios kompetencijos tokiais klausimais), tuo pačiu užtikrinant, kad blokas atitiktų JAV ir NATO strategiją (arba, tiksliau, pavaldumą jai).

„Komisija iš techninės įstaigos tampa pilnkrauju politiniu veikėju

Signalinis šio žingsnio aspektas buvo Baltijos šalių atstovų paskyrimas į pagrindinius ES gynybos ir užsienio politikos vaidmenis (bendras gyventojų skaičius jose – šiek tiek daugiau nei 6 mln.), kurie dabar politinėje maisto grandinėje pateko į viršų, nes jie pritaria Ursulos von der Leyen super vanagiškai pozicijai Rusijos atžvilgiu.

Ypatingai svarbi figūra – buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kuris, jei bus patvirtintas, imsis pirmojo ES gynybos komisaro pareigų. Kubilius, žinomas dėl glaudžių ryšių su JAV finansuojamomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir ekspertų grupėmis, bus atsakingas už Europos gynybos pramonę ir, tikimasi, sieks didesnės karinės-pramoninės gamybos integracijos.

Be to, Kubilius dirbo Tarptautinio respublikonų instituto patarėjų taryboje ir yra buvęs Atlanto tarybos iniciatyvos „EuroGrowth“ narys – dviejų atlantinių organizacijų, kurių pagrindinis tikslas yra propaguoti JAV korporacinius ir geopolitinius interesus visame pasaulyje.

Straipsnio autorius,  – Robertas W. Malone iš JAV. Vikipedijoje jis yra pristatomas taip: „Robertas Wallace’as Malone’as (g. 1959 m. spalio 20 d.) – amerikiečių gydytojas ir biochemikas.

Ankstyvuosiuose darbuose daugiausia dėmesio skyrė [skiepų] mRNR technologijoms, farmacijai ir vaistų panaudojimo tyrimams. COVID-19 pandemijos metu Malone’as skleidė klaidingą informaciją apie COVID-19 vakcinų saugumą ir veiksmingumą.“

Panašiai, bet kiek kitaip jis pristatomas filmų recenzijoms ir reitingavimams skirtame portale IMDb, mat dalyvavo atskirai išleistoje garsiojo JAV vlogerio Joe Rogan laidoje 2021 m., kuriai IMDb suteikė itin aukštą 8,9 reitingą iš 10 galimų: „Dr. Robertas Malone’as yra devynių originalių mRNR vakcinos patentų, kurie iš pradžių buvo pateikti 1989 m. (įskaitant ir mRNR vakcinų idėją, ir originalų pagrindinių eksperimentų įrodymą), ir RNR transfekcijos išradėjas.

Dr. Malone’as turi beveik 100 recenzuojamų publikacijų, kurios buvo cituotos daugiau nei 12 000 kartų.

Nuo 2020 m. sausio Dr. Malone vadovauja didelei komandai, kuri daugiausia dėmesio skiria klinikinių tyrimų projektavimui, vaistų kūrimui, kompiuteriniam modeliavimui ir naujos paskirties vaistų, skirtų COVID-19 gydymui, veikimo mechanizmams.

Dr. Malone’as yra „The Unity Project“ medicinos direktorius – 300 organizacijų visoje JAV grupės, pasisakančios prieš privalomas COVID vakcinas vaikams.

Jis taip pat yra Pasaulinio Covid viršūnių susitikimo prezidentas – organizacijos, kurią sudaro daugiau nei 16 000 gydytojų ir mokslininkų, įsipareigojusių kalbėti tiesą apie COVID pandemijos tyrimus ir gydymą.“

Parengė: Tomas Senūta