infa.lt

Ursula von der Leyen ateinančius penkerius metus dirbs Europos Komisijos pirmininke. Tačiau gauti ES vadovų ir Europos Parlamento narių pritarimą – tik pradžia. Dabar ji turi pradėti spręsti tokį sudėtingą galvosūkį, kad Rubiko kubo sprendimas atrodys kaip vaikiškas žaidimas (ne todėl, kad von der Leyen būtų patenkinta nuoroda į galvosūkį, susijusį su
Viktoru Orbanu), rašo „Politico“ leidinys.

Dabar Ursula von der Leyen turi suburti savo komisarų komandą. Nuo to, ką ji padarys per artimiausias savaites, priklausys, kaip ES gins vidaus rinką nuo didelių korporacijų, kaip blokas stiprins gynybos pramonę galimo antrojo Donaldo Trampo (Donald Trump) prezidentavimo akivaizdoje ir kaip užtikrins, kad blokas būtų pasirengęs iki 2050 m. tapti neutraliu klimato atžvilgiu.

Teoriškai taisyklės yra paprastos.

Kiekviena šalis gauna po vieną Komisijos nario portfelį (pati von der Leyen yra Vokietijos pasirinkimas, o Estijos atstovė bus Kaja Kallas, kurią ES vadovai remia kaip kitą užsienio politikos vadovę).

Ketvirtadienį po balsavimo surengtoje spaudos konferencijoje Ursula von der Leyen pareiškė, kad „artimiausiomis savaitėmis“ prašys šalių vadovų, kad į vieną komisaro vietą būtų atrinkti vyras ir moteris, išskyrus tuos atvejus, kai liks dabartinis komisaras. Tuomet nuo rugpjūčio vidurio ji surengs pokalbius su kandidatais ir pasirinks tą, kuris ir bus komisaru.

Tada ji turi paskirstyti portfelius skirtingiems Komisijos nariams.

Dauguma šių pokalbių vyks privačiai, tačiau, pavyzdžiui, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni jau leido suprasti, kad tikisi, jog „Italijai bus pripažintas toks vaidmuo, kokio ji nusipelnė, kalbant apie portfelius… kai Komisija bus suformuota“.

Viena pavardė ar dvi?

Dramblys kambaryje: daugelį ES šalių erzina tai, kaip von der Leyen ėmėsi savo reikalų per pirmąją kadenciją.

Buvusi Vokietijos gynybos ministrė ir jos įtakingas personalo vadovas Bjornas Seibertas dažnai kaltinami tuo, kad peržengė savo kompetencijos ribas, nušalino ES vyriausybes ir Komisijos narius nuo sprendimų priėmimo, o vietoj to dirbo tik su nedidele patarėjų grupe.

„Aš ruošiuosi tam, kad daugelį metų tęsis tokia pati centralizacija“, – sakė vienas ES pareigūnas, kuriam, kaip ir kitiems šiame straipsnyje cituojamiems pareigūnams, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti.

Kai kurios ES sostinės yra pasiryžusios Ursulai von der Leyen aiškiai parodyti, kad reikalai turi keistis, ir tai prasideda nuo jų pasirinkimo, ką siųsti į Briuselį.

„Tai vadovų prerogatyva, – sakė vienas ES diplomatas. „Siunčiant dvi pavardes ir leidžiant Ursulai von der Leyen pasirinkti, ką ji nori, padidėja jos galia ir įtaka.“

Dar prieš tai, kai Ursulai Strasbūre buvo uždegta žalia šviesa, kai kurios ES sostinės jau viešai paskelbė, ką planuoja siųsti į Briuselį. Šios šalys – Suomija, Latvija, Airija, Švedija, Slovėnija ir Slovakija – pasiūlė tik vieną pavardę.

„Pagarbiai ir laikydamiesi sutarčių, priėmėme sprendimą siųsti vieną pavardę“, – praėjusį mėnesį sakė Airijos ministras pirmininkas Simonas Harrisas (Simon Harris), paskelbęs, kad finansų ministras Michael McGrath yra jo pasirinkimas vykti į Briuselį.

Žinoma, Ursula von der Leyen gali imtis atsakomųjų veiksmų, ir ji turi svertų.

Kiekviena šalis gauna po vieną komisaro postą, tačiau Ursula von der Leyen gali nuspręsti, kam atiteks brangūs portfeliai, pavyzdžiui, konkurencijos, pramonės politikos, prekybos ir plėtros.

Daugiakalbystės, demografijos ar prognozavimo portfeliai yra mažiau paklausūs. Von der Leyen taip pat gali pasirinkti, kokie tai bus portfeliai. Šį kartą ji norėtų turėti gynybos komisarą, o tai būtų naujas vaidmuo EK, taip pat portfelius, kurie apimtų aprūpinimą būstu, žuvininkystę ir „teisingumo tarp kartų užtikrinimą“.

Žadėdama svarbius portfelius, von der Leyen gali priversti ES vadovus pateikti dvi pavardes arba bent jau pasiūlyti alternatyvą, jei pirmasis pasirinkimas jai nepatinka.

Penkerius metus Komisijai vadovavusi U. von der Leyen ir jos komanda nori į savo gretas pritraukti patyrusių ir motyvuotų politikų. Ji nenori, kad į Briuselį atvyktų karjerą baigiantys ar problemiški politikai, kuriuos į Briuselį galėtų perkelti nacionalinės vyriausybės.

Ji taip pat nori, kad kitos Komisijos struktūra būtų paprastesnė, t. y. kad ji būtų sudaryta iš trijų lygių (vykdomieji pirmininko pavaduotojai, pirmininko pavaduotojai ir Komisijos nariai), o ne iš dviejų.

Tačiau nežinia, kas nutiks per ateinančius penkerius metus. Mažai kas tikėjosi, kad Kipro sveikatos komisarė Stella Kyriakides ar Estijos energetikos komisarė Kadri Simson atliks svarbų vaidmenį, kol neužklupo pandemija, o po to Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė energetikos krizę.

Taigi, von der Leyen nori, kad nuo pat pradžių būtų sudaryta visų žvaigždžių komanda.

Trūkumas? Sunkūs veikėjai nori svarbių portfelių, tačiau ne visi gali juos gauti.

„Visi nori vykdomojo viceprezidento arba viceprezidento posto ir visi nori ekonominio portfelio“, – sakė vienas aukšto rango ES diplomatas. „Sėkmės 13-ame aukšte, kad šis ratas susisuktų“, – pridūrė diplomatas, turėdamas omenyje viršutinį „Berlaymont“, Komisijos būstinės, aukštą, kuriame Ursula von der Leyen gyvena ir dirba būdama Briuselyje, aukštą.

Kas ko nori?

Prancūzija ir Italija yra didžiausios Europos galios, norinčios gauti vieną ar daugiau iš toliau išvardytų sričių: Konkurencijos, prekybos, pramonės ir ekonominės politikos sritis, sakė keli ES diplomatai, o tai kelia didelį šiaurinių, labiau biudžetą disciplinuojančių ES vyriausybių nusivylimą.

Airija ir Liuksemburgas domisi finansų portfeliu, o Ispanija savo ministro pirmininko pavaduotojai Teresei Riberai pageidauja energetikos ir klimato srities portfelio.

Kelios Europos sostinės, įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją, tikisi gauti plėtros portfelį, kuris bus labai svarbus rengiant dirvą būsimai Ukrainos, Moldovos ir Vakarų Balkanų šalių narystei ES.

Kelios Rytų ir Pietų šalių sostinės domisi sanglaudos ir regionine politika, nes būsimasis ilgalaikis ES biudžetas gali pakeisti Briuselio lėšų skirstymo tvarką.

Von der Leyen taip pat turės užtikrinti, kad socialistai ir liberalai, kurie ją palaikė Europos Parlamente, turėtų pakankamai galios Komisijoje, nes dauguma komisarų bus iš jos pačios Europos liaudies partijos.

Pareigūnų teigimu, toks EPP komisarų skaičius gali padėti von der Leyen išlaikyti valdžią Komisijoje, tačiau dėl to taip pat gali kilti daugiau EPP kovų.

Daugelis Europos lyderių jau kalbėjosi su Ursula von der Leyen apie savo pageidavimų sąrašą, tačiau ne visi. Keliose ES šalyse eurokomisaro pasirinkimas yra jautri užduotis, o portfelis dažnai siejamas su kandidatu.

„Kuo vėliau įsitraukiate į žaidimą, tuo didesnė tikimybė, kad pralošite“, – sakė kitas ES pareigūnas.

Ir dar yra Europos Parlamentas (vėl). Sudarius komandą ir išdalijus portfelius, rudenį, o gal net žiemą, kiekvieno komisaro (išskyrus von der Leyen) laukia atitinkamų parlamento komitetų apklausa.

EP nariai paprastai atmeta vieną ar du būsimus Komisijos narius, todėl atitinkamos šalys priverstos siųsti kitą asmenį. Šiame Parlamente, kuriame yra daugiau ne centro šalių europarlamentarų, aukų gali būti dar daugiau.