2024.07.18 08:59
Europos Komisijos pirmininkė kritikuojama dėl vakcinų sutarties skaidrumo, likus dienai iki lemiamo balsavimo dėl jos ateities, praneša „Politico“ leidinys
Ursulos von der Leyen siekis antrą kartą tapti Europos Komisijos vadove patyrė didelį smūgį, kai aukščiausios instancijos ES teismas nusprendė, kad ji nepakankamai skaidriai informavo visuomenę apie Covid-19 vakcinų sutartis.
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nusprendė nepritarti Komisijos sprendimui redaguoti dideles sutarčių dalis prieš pateikiant jas susipažinti [visuomenei].
Sprendimas buvo priimtas likus kiek daugiau nei 24 valandoms iki to laiko, kai Europos Parlamento nariai spręs dėl Ursulos von der Leyen politinės ateities. Tikimasi, kad per slaptą balsavimą, kuris, kaip laukiama, bus slaptas, ją palaikys 361 iš 720 ES įstatymų leidėjų.
„Dėl mūsų balsavimo ji turi padaryti nuolaidų“, – sakė vienas „Renew Europe“ delegatas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų atvirai kalbėti, ir pridūrė: „Svarbu, kad von der Leyen parodytų, jog ji pati gali įvertinti rimtumą ir tinkamas priemones“.
Viena iš grupių, kurios paramos Ursula von der Leyen siekė, yra Žaliųjų partija, kurios nariai iškėlė šią bylą dėl vakcinos sutarties teisme.
Jie pateikė prašymus susipažinti su vakcinų sutartimis ir tam tikrais susijusiais dokumentais, kad suprastų Komisijos ir „Covid-19“ vakcinų gamintojų 2021 m. susitarimą.
Komisija sutiko tik iš dalies leisti susipažinti su tam tikromis sutartimis, argumentuodama, kad kai kurios dalys buvo redaguotos siekiant apsaugoti komercinius interesus arba dėl privatumo klausimų. Tuomet žalieji EP nariai dėl atsisakymo padavė Komisiją į teismą.
Trečiadienį Bendrasis Teismas iš dalies patenkino EP narių ieškinį ir panaikino Komisijos sprendimą redaguoti sutarčių dalis.
Jis pasipriešino Komisijos sprendimui nuslėpti nuostatas dėl žalos atlyginimo, teigdamas, kad Komisija neįrodė, kaip šios nuostatos pakenktų farmacijos bendrovių komerciniams interesams.
Komisija taip pat atsisakė atskleisti pareigūnų, kurie derėjosi dėl vakcinų pirkimo, asmeninius duomenis, nes buvo susirūpinta dėl privatumo. Tačiau teismas nusprendė, kad Europos Parlamento nariai įrodė, jog yra „viešasis interesas“ nustatyti šios grupės narių tapatybę, siekiant išsiaiškinti, ar jie neturėjo interesų konfliktų.
Tilly Metz, viena iš ieškinį pateikusių žaliųjų Europos Parlamento narių, sakė, kad šis sprendimas yra „svarbus ateičiai“, nes tikimasi, kad Komisija vykdys daugiau bendrų viešųjų pirkimų – ne tik sveikatos, bet galbūt ir gynybos srityje.
„Svarbu, kad teismas patvirtino tinkamo komercinių interesų apsaugos pagrindimo svarbą“, – sakė ji pareiškime.
„Naujoji Europos Komisija dabar turi pritaikyti savo prašymų susipažinti su dokumentais nagrinėjimą, kad jis atitiktų šiandienos sprendimą“, – pridūrė ji.
Europos liaudies partijos (tos pačios politinės grupės kaip ir Ursula von der Leyen) europarlamentaras Peteris Liese sumenkino teismo sprendimą. Jis mano, kad „pateisinama“, jog Komisija sutiko su kai kuriais farmacijos bendrovių reikalavimais, įskaitant tam tikrų punktų redagavimą, kad užtikrintų greitą vakcinų prieinamumą Europai.
„Gerai, kad Komisijos teisininkai dabar išsamiai analizuoja teismo sprendimą ir daro iš jo išvadas, tačiau išvadą, kad Komisija viską suprato neteisingai, galima paneigti jau iš pirmo žvilgsnio į teismo sprendimą“, – pridūrė jis.
Komisija atkreipė dėmesį į tai, kaip teismas sutiko, kad tam tikroms sutarčių sąlygoms taikoma komercinių interesų apsauga, todėl tik iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus.
„Šiais atvejais Komisijai reikėjo rasti sudėtingą pusiausvyrą tarp visuomenės, įskaitant Europos Parlamento narius, teisės į informaciją ir teisinių reikalavimų, kylančių iš pačių COVID-19 sutarčių, dėl kurių gali būti pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo mokesčių mokėtojų lėšomis“, – sakoma Komisijos pareiškime.
Vykdomoji valdžia toliau teigė, kad „atidžiai išnagrinės Teismo sprendimus ir jų pasekmes“ ir kad „pasilieka savo teisines galimybes“.
Komisija gali apskųsti sprendimą per du mėnesius ir 10 dienų nuo sprendimo priėmimo.
Kitos bylos dėl „Pfizer“ sutarčių ir Ursulos von der Leyen bei „Pfizer“ generalinio direktoriaus Alberto Bourla bendravimo taip pat nagrinėjamos įvairiose ES jurisdikcijose.
Šiandienos balsavimas dėl Ursulos von der Leyen sekančios kadencijos EK pirmininkės poste, pademonstruos kaip į teisinės valstybės principus žvelgia europarlamentarai. Ar kaip jiems patogu, pateisindami Ursulos von der Leyen elgesį, ar vis tik atsižvelgdami į teismo sprendimą, liudijantį, jog ji, mažiausiai, elgėsi neskaidriai, nekalbant apie interesų konfliktą.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


644


Kokie žmogės atstovauja europą,baisiau negali būti