infa.lt

EK pirmininkė Ursula von der Leyen | Youtube įrašo kadras

Visos ES šalys, išskyrus Vengriją, sutiko skirti papildomą finansavimą iš ES biudžeto kelioms užduotims vykdyti, daugiausia siekiant padėti Ukrainai. Tačiau mainais šalys reikalauja supaprastinti biudžeto normas Europoje.

Apie tai ES aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje paskelbė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Spaudos konferencijoje Ursula von der Leyen sakė, kad ES biudžetas buvo nustatytas gerokai prieš pastarųjų kelerių metų krizes, įskaitant kovas Ukrainoje, konfliktą Artimuosiuose Rytuose ir stichines nelaimes. Ji sakė, kad ES „pasiekė nustatyto biudžeto ribas”.

„Todėl Europos Komisija birželį pasiūlė sustiprinti ES biudžetą. Žinoma, pirmas prioritetas bus Ukraina, parama jai, bet taip pat migracija ir konkurencingumo didinimas, turime padidinti biudžetą, kad galėtume padidinti palūkanų normas”, – cituoja U. von der Leyen žodžius Europos Komisijos interneto svetainė.

EK vadovė pridūrė, kad artimiausiomis dienomis ES pagal 2023 m. programą Ukrainai išsiųs 1,5 mlrd. eurų paramą.

Šie pinigai bus naudojami kaip finansinė pagalvė kitiems metams, sakė Ursula von der Leyen.

Aukščiausiojo lygio susitikime aptarta 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai programa, iš kurių 33 mlrd. eurų turėtų būti skirta kaip paskola, o dar 17 mlrd. eurų – kaip dotacijos.

Pasiūlymui pritarė 26 ES šalys, tačiau Vengrija jį vetavo. ES 2024 m. pradžioje surengs neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kad susitartų dėl programos.

Vengrijos valdžios institucijos pareiškė esančios pasirengusios pritarti lėšų skyrimui Ukrainai, jei ES grąžins šalies įšaldytus 30 mlrd. eurų.

Po to Europos Komisija atblokavo Vengrijai 10,2 mlrd. eurų pagal sanglaudos politiką.

Likusią sumą EK atblokuos, jei Vengrija pašalins teisinės valstybės principų pažeidimus.