infa.lt

LR Prezidento kanceliarijos nuotrauka/ Robertas Dačkus/lrp.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo NATO rytinio flango – vadinamojo Bukarešto devyneto – valstybių vadovų susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Kreipdamasis į viršūnių susitikimo dalyvius Prezidentas pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje turi aiškiai parodyti, jog Aljansas, iškilus būtinybei, yra pasiruošęs kautis ne tik už kiekvieną valstybių narių centimetrą, bet ir nuo pat pirmos agresijos minutės.

„Nuo Madrido viršūnių susitikimo saugumo situacija Baltijos regione tik pablogėjo. Rusijos grėsmė niekur nedingo, dar daugiau – Kremlius perkelia dalį taktinio branduolinio arsenalo į Baltarusiją. Tai dar kartą rodo, kad mūsų laikysena turi būti sustiprinta visomis kryptimis“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas paragino NATO dar iki Vilniaus viršūnių susitikimo patvirtinti naujus regioninius gynybos planus, įtvirtinti priešakinės gynybos principą ir stiprinti Baltijos regiono ir viso Aljanso rytinio flango oro gynybą.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad kitas svarbus Vilniaus NATO viršūnių susitikimo tikslas yra Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos ir aiškaus kelio, kaip stiprinti politinius NATO ir Ukrainos ryšius, aptarimas.

„Ukrainos ateitis yra NATO. Mums reikia konkretaus kelio, kaip šiuo momentu Ukrainą maksimaliai suartinti su Aljansu, priartinti ją prie pakvietimo dėl narystės. Ukraina daugiau negali būti palikta pilkojoje zonoje. Negalime dar kartą rizikuoti karais Europoje“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

Prezidentas išsakė lūkestį, kad Vilniuje prie NATO viršūnių susitikimo stalo galės susėsti 32 visateisių NATO narių valstybių vadovai, ir pakvietė sąjungininkes sutelkti pastangas, siekiant užbaigti Švedijos narystės Aljanse ratifikavimo procesą.

Kreipdamasis į Bukarešto devyneto lyderius Lietuvos valstybės vadovas taip pat akcentavo būtinybę Vilniuje susitarti dėl NATO šalių narių gynybai skiriamų lėšų didinimo.

„Tikiuosi, kad Vilniuje 2 procentų BVP riba gynybai taps ne lubomis, o grindimis. Tačiau, jei rimtai žiūrime į mūsų valstybių saugumą, privalome žengti žingsniu toliau. Mes turime suteikti spartų postūmį gynybos pramonei – to reikia ne tik tam, kad galėtume toliau padėti Ukrainai, bet ir tam, kad sustiprintume savo gynybines galias“, ­– Bratislavoje sakė Gitanas Nausėda.