infa.lt

Viktorija Čmilytė-Nielsen (kairėje) ir Remigijus Šimašius, Vilniaus meras

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia gegužės 17 d.  minėti Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją.

Ji teigia, jog „savimi pasitikinti visuomenė nesibaimina mažumoms suteikti kuo daugiau teisių”.

„Priešingai, dėl to visuomenė tampa tik tvirtesnė ir saugesnė”, tvirtina politikė.

Kaip įrodymą ji bando pasitelkti kitas šalis, teigdama, jog „Tai puikiai įrodo valstybės, į kurias lygiuojamės mes, kurdami savo gerovę”.

Ji tvirtina, kad jos minimose šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Danijoje, Norvegijoje ir kt. – savo teisių išpildymą randa mūsų (Lietuvos) piliečiai .

„Labai norėtųsi, kad kuo greičiau Lietuva taptų valstybe, kurios visos visuomenės grupės jaustųsi saugios, nes čia gerbiamos kiekvieno teisės ir laisvės“, – reziumuoja savo norus V. Čmilytė-Nielsen.

infa.lt komentaras:

Seimo pirmininkė šioje valdančiojoje daugumoje atstovauja seksualinėms mažumoms, kaip ir nuo jos vadovaujamos partijos dėl „dėžutės skandalo” atskilę ir savo „Laisvės partiją” susikūrę R.Šimašiaus ir A.Armonaitės sekėjai. Kaip ir visa valdančioji dauguma pilnumoje.

O ką daryti normaliajai visuomenės daliai, tai daugumai, išlaikančiai valstybę ir matančiai, kaip jos teisės yra kasdien griaunamos? – Protestuoti kaimo sodybose, nes miestų merai jiems to daryti neleidžia, esą „nederina” renginio sąlygų.

Ir gerą pradžią tam davė V.Č-Nielsen buvęs bndrapartietis – Vilniaus meras Remigijus Šimašius, selektyviai leidęs tos, jų palaikomos mažumos atstovams rengti savo renginį Sostinėje, ir čia pat uždraudęs jį surengti tai daugumai, kurios balsą vis bando nuslopinti ir į kurią šiandien kreipiasi Seimo pirmininkė.

Keista logika – protėviai tam sugalvojo gerai situaciją apibūdinančią patarlę – „Patys muša, patys rėkia”.

Būtų tikrai gražu, jei Seimo pirmininkė, pradžioj, imtųsi iniciatyvos ir pasmerktų Vilniaus mero, buvusio bendrapartiečio, elgesį, kaip kompromituojantį jos gražius norus suteikti kažkam papildomas teises, papildomai neatimant jų iš kitų.

Nes šiandien, panašu, jog taip ir yra – iš normaliosios visuomenės dalies teisės atimamos, o mažumoms jos suteikiamos, kas nenuginčijamai liudija, jog ekstremaliu politiniu sprendimu į mažumų rangą buvo nubuksuota absoliuti visuomenės dauguma.
–
Po dviprasmiškos lygybės vėliava, plevėsuojančia valdančiųjų koalicijoje.