infa.lt

Siekdami informuoti visuomenę apie didelį atgarsį sukėlusį incidentą duomenų saugumo srityje, pranešame, kad Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje (toliau – VDAI) per Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nustatytą 72 valandų terminą buvo gauti pranešimai apie tai, kad dėl 2020-07-20 Valstybės įmonėje „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) įvykusio incidento, sutrikdžiusio valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, kurių tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“, veikimą (toliau – Incidentas), galėjo kilti grėsmė šiuose valstybės registruose ir valstybės informacinėse sistemose tvarkomų asmens duomenų saugumui.

Valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojų ir tvarkytojų pranešimais VDAI buvo informuota, kad Incidentas paveikė šiuos valstybės registrus ir informacines sistemas:

• Nekilnojamo turto registrą;
• Juridinių asmenų registrą;
• Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
• Turto areštų aktų registrą;
• Testamentų registrą;
• Vedybų sutarčių registrą;
• Lietuvos Respublikos hipotekos registrą;
• Įgaliojimų registrą;
• Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą;
• Sutarčių registrą;
• Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą;
• Antstolių informacinę sistemą;
• Licencijų informacinę sistemą;
• Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą;
• Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą;
• Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą.

Informuojame, kad VDAI šiuo metu analizuoja gautus pranešimus, vertina valstybės registrų tvarkytojo atliktus veiksmus, tačiau galutinį sprendimą dėl tolimesnių veiksmų ir VDAI tyrimo apimties priims tuomet, kai bus gauta VĮ „Registrų centras“, kaip valstybės registrų tvarkytojo, atliekamo vidinio incidento ir galimo asmens duomenų saugumo pažeidimo tyrimo išvada.

infa.lt komentaras:

Tai kas įvyko Valstybinėje įmonėje „Registrų centras”, be jokių „galimai” galima drąsiai vadinti katastrofa, nusikaltimu prieš valstybę.  Kiekviena, net pati paprasčiausia įmonė kuria sau rezervinius pajėgumus tam atvejui, jei įvyktų kompiuterių avarija. O avarija, naudojant elektrinius įtaisus, galima esant daugeliui aplinkybių – įvykus trumpam jungimui, elektros linijų perkrovimui, vandens patekimui, neatsargiai priežiūrai ar aparatūros perkaitimui, jei sugenda aušinimo sistema ir t.t..

Kai kalba eina apie sistemą, kuri mokesčių mokėtojams kainavo virš 40 milijonų – saugiklių turi būti ne viens ir ne du, pradedant nuo pačios vietos, kurioje talpinami serveriai. Ji turi atlaikyti ne tai, kad paprastą liūtį, o ir teroristinį išpuolį ar sprogimą iš išorės. Tai elektroninės valstybės smegenys, dirbančios, saugančios ir kontroliuojančios beveik visą juridinę valstybės veiklą , susijusią su mokesčiais, pinigais, nuosavybe, sveikatos apsauga ir juridiniais dokumentais…

Šiandien žmonės ir juridiniai asmenys yra priversti sustabdyti bet kokią veiklą, susijusią su šia sistema – žmonės negali nusipirkti kompensuojamų vaistų nenuvykę į polikliniką, kur patekti irgi problema, negali įsteigti įmonės, patvirtinti tapatybės ir t.t. ir pan. Juridiniai asmenys lygiai taip pat negali vykdyti jokių savo funkcijų ar prievolių susijusių su elektronine Registrų centro sistema.

Užduokime sau paprastą klausimą – ar gali būti, kad tokio gyvybiškai svarbaus valstybei objekto funkcionavimas būtų paliktas savieigai, tikintis, jog „viskas bus gerai”?

Vadovybės pasiteisinimai šiandien skamba ypač nykiai r visiškai neįtikinamai – „galvojome rezervinius pajėgumus parengti rudeniui”. Kas tuo tiki ir ką tai galų gale keičia? Turint omenyje tai, kad galvoti būtina savo laiku, o ne tada, kai jau nebėra apie ką galvoti.

Ypač plintančių visuomenėje gandų fone, kad tokiu būdu pasinaudojus liūtimi buvo norima „nuplauti” tam tikrus nepatogius suinteresuotiems asmenims įrašus Registrų centre, kuriuos dabar galima bus nurašyti kaip nebuvusius ar neįmanomus atstatyti, taip griaunat ir šiaip silpną pasitikėjimo valstybės, jos institucijomis, vyriausybe ir jos sprendimais pamatą.

Ypač susiejus visa tai su koronaviruso pandemijos sąlygomis ir ekstremaliosios situacijos vadovo A. Verygos bei premjero S. Skvernelio atostogomis, kas atrodo kaip patogus pabėgimas nuo pareigos išpainioti situaciją ir priimti būtinus sprendimus atsakingų už ją atžvilgiu bei pilno sistemos atkūrimo ir dubliuojančių sistemų įrengimo apsidraudžiant nuo ateities incidentų.

Panašu, kad investicijos tikrai yra būtinos… Tai kainuos kur kas mažiau, nei išlaidos tankams, raketinėms sistemoms ir kariuomenei, tačiau be investicijų į priimančiųjų sprendimus individų sąžinę, mąstymo pajėgumus ir atsakomybę – teisingai neveiks jokios kitos sistemos. Pradėti paprasčiausia nuo atsakomybės.