infa.lt

lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per susitikimą su atsakingų institucijų vadovais aptarė per gaisrą padangų perdirbimo gamykloje Alytuje išryškėjusias ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo spragas.

„Gaisras Alytuje parodė, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų. Sukviečiau atsakingų institucijų vadovus siekdamas, kad ateityje sistema suveiktų ir mums nereikėtų tiek daug remtis herojiškomis atskirų asmenų pastangomis“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia kuo skubiau pasirūpinti netoli gaisravietės gyvenančių žmonių sveikata, aplinka ir pačios gaisravietės sutvarkymu. Tam turi būti skirti ir savivaldybių, ir valstybės ištekliai.

Prezidento požiūriu, taip pat būtina imtis visų priemonių, kurios neleistų ateityje kartotis ekologinėms nelaimėms. Šiuo tikslu jis siūlo peržiūrėti esamą padėtį padangų perdirbimo įmonėse ir nustatyti privalomą civilinės atsakomybės draudimą ne tik pavojingas, bet ir kitas atliekas tvarkančioms įmonėms.

Tais atvejais, kai nelaimių išvengti nepavyksta, Prezidentas ragina užtikrinti sklandų ir efektyvų atsakingų institucijų darbą, pakankamą gelbėtojų techninį aprūpinimą bei savalaikį gyventojų informavimą.

„Tik užtikrinę, kad bus išmoktos svarbiausios pamokos, galėsime atkurti susvyravusį piliečių pasitikėjimą ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Susitikime Prezidentūroje dalyvavo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Alytaus meras Nerijus Cesiulis, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

infa.lt komentaras:

Dar 2016 metais Valstybės kontrolė (VK) audito apžvalgoje yra pastebėjusi, jog, citata:

Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas, kuriuo siekta įvertinti už civilinę saugą ir reagavimą ekstremaliu atveju atsakingų valstybės institucijų pasirengimą pavojams, rodo, kad Lietuvoje šiems atvejams pasiruošta nepakankamai. Daugiau nei trečdalis valstybės institucijų trejus metus iš eilės neorganizavo institucinio lygio civilinės saugos pratybų, daugiau nei ketvirtadalis – ir civilinės saugos mokymų. Taigi didelė dalis valstybės institucijų ilgą laiką nepasitikrino pasirengimo reaguoti į realiai gresiančius pavojus, o jų darbuotojams nebuvo suteiktos net minimalios žinios, kaip elgtis pavojaus atveju.

[…]

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad institucijose vyrauja formalus požiūris į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. 2015 m. pabaigoje ketvirtadalis valstybės institucijų vis dar neturėjo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, o jie turėjo būti parengti 2011 m. Šiuose planuose turi būti aprašyti aiškūs veiksmai ir priemonės, skirtos veiksmingai likviduoti pavojų. Neturint aiškaus veiksmų plano, sklandaus ir koordinuoto valstybės institucijų darbo tikėtis sunku […]

Iš visko ką matėme Alytaus gaisro įvykių ir valstybės įstaigų reakcijos į juos metu, galima daryti prielaidą, jog jokių pasikeitimų neįvyko ir, tikėtina, ariant ta pačia vaga, – neįvyks.