infa.lt

Naujose ataskaitose įspėjama, kad dėl išsekusių dujų saugyklų atsargų ES tampa pažeidžiama šaltos žiemos akivaizdoje.

Remiantis naujomis ataskaitomis, su kuriomis susipažino „Politico“ leidinys, ES susiduria su žiemos dujų trūkumu; dėl to „gali tekti“ skubiai ieškoti alternatyvų prarastiems energijos ištekliams, kurių kiekis prilygsta 12 milijonų namų suvartojamai energijai.

Šis trūkumas kelia grėsmę, kad žiemą smarkiai išaugs sąskaitos už energiją ir prireiks priverstinių energijos taupymo priemonių, jei Bendrijai nepavyks rasti pakankamai tiekimo šaltinių kitur. – Rasti faktiškai jau per vėlu.

Kadangi karas Artimuosiuose Rytuose (bei sankcijos Rusijai – infa.lt past) ir toliau trikdo pasaulinį energijos tiekimą, šią žiemą ES gresia bendras iki 14 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų trūkumas – tai sudaro apie 7% Bendrijos poreikio ir pakaktų aprūpinti energija nuo 10 iki 12 mln. Europos namų ūkių.

Tokios išvados pateikiamos JAV įsikūrusio energetikos analitinio centro – Energetikos ekonomikos ir finansų analizės instituto (IEEFA) – ataskaitoje.

Šias išvadas patvirtina ir svarbi ataskaita, kurią ketvirtadienį nacionaliniams energetikos pareigūnams pristatė pagrindinė Europos dujų tinklų operatorių organizacija.

Gamtinės dujos plačiai naudojamos Europos pastatams šildyti, pramonei aprūpinti ir elektrai gaminti. Tačiau ES dujų atsargos nukrito iki žemiausio lygio (šiuo metų laiku) nuo stebėjimų pradžios 2011 m. ir šiuo metu siekia kiek daugiau nei 70 proc.

Taip nutiko dėl aukštų kainų, kurios prekybininkams padarė patrauklesnį dujų pardavimą vasarą, o ne jų kaupimą vėlesniam naudojimui žiemą.

IEEFA duomenimis, dujų kainoms pasiekus aukščiausią lygį per beveik ketverius metus, o tiekimui stringant dėl ​​karo Artimuosiuose Rytuose bet sankcijų Rusijai, Europa turi ribotas tiekimo galimybes tuo atveju, jei artėjanti žiema bus tokia pat šalta kaip praėjusioji.

Nors tai nebūtinai reiškia, kad Bendrijai visiškai pritrūks dujų, tai reiškia, jog saugyklose gali būti 7 mlrd. kubinių metrų mažiau dujų, kurias būtų galima panaudoti.

Dėl to šalims gali tekti pirkti dujas aukštomis kainomis vis labiau svyruojančiose pasaulinėse rinkose arba netgi reikalauti, kad vartotojai mažintų suvartojimą, jei nepavyks gauti naujų dujų kiekių.

Dėl rekordiškai mažų ES atsargų blokas turi „mažesnį apsauginį rezervą“ nuo pasaulinių tiekimo sutrikimų ir tampa „pažeidžiamas staigių kainų šuolių“, – teigiama IEEFA vyriausiosios Europos energetikos analitikės Anos Jaller-Makarewicz pranešime.

Jei šalims šiemet tektų išnaudoti turimas atsargas, kitąmet joms reikėtų jų papildyti daugiau; taip susidarytų užburtas ratas, kai mažos atsargos lemia aukštesnes kainas, pridūrė ji.

Apie tą pačią riziką įspėjama ir ketvirtadienį paskelbtoje Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) – dujų operatorių asociacijos – 2026–2027 m. žiemos tiekimo prognozėje.

Ataskaitoje nurodoma, kad jei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas būtų ribotas arba netgi „optimalus“ šaltos žiemos sąlygomis, saugyklų užpildymo lygis galėtų nukristi iki 11% – tai yra bazinis lygis, būtinas strateginėms atsargoms, kurių negalima lengvai panaudoti.

Jei šalys tikisi iki žiemos pabaigos atkurti atsargas iki 30% (kitaip joms grėstų didesnis pažeidžiamumas būsimų šalčių metu), teks apriboti arba tiesiog netiekti vartotojams dujų kiekį, prilygstantį 7% paklausos, įspėja ENTSO-G.

Dalį šio spaudimo lemia sausį įsigaliosiantis ES mastu taikomas draudimas sudaryti ilgalaikes rusiškų SGD tiekimo sutartis; dėl to Europos dujų importas sumažės dar 7 mlrd. kubinių metrų, teigiama IEEFA ataskaitoje.

Istoriškai rusiškos dujos buvo naudojamos „paklausos svyravimams“ žiemos laikotarpiu kompensuoti, pažymima joje. „Dabar, norėdama išgyventi žiemą, Europa priklauso nuo saugyklų.“

Padėtį dar labiau sunkina tai, kad, kaip teigiama IEEFA ataskaitoje, per pastaruosius dvejus metus dujų paklausa žiemą šiek tiek išaugo, o importas į bloką išliko nepakitęs.

Dėl to ES žiemos laikotarpiu tenka labiau remtis savo atsargomis: grynasis jų suvartojimas šių metų sausį išaugo iki 22,6 mlrd. kubinių metrų (palyginti su 18,8 mlrd. kub. m 2025 m. sausį ir 17,8 mlrd. kub. m 2024 m. sausį).

Alternatyva būtų importuoti papildomą kiekį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) – jūra gabenamo kuro, kurį ES vis dažniau perka iš JAV. Tačiau, remiantis ataskaita, esamomis kainomis prarastam dujų kiekiui kompensuoti europiečiai turėtų išleisti papildomus 3 mlrd. eurų – tai 12% daugiau nei toks pat kiekis būtų kainavęs pernai (ir tai prisidėtų prie jau ir taip itin aukštų kainų).

Be to, JAV SGD gamybos pajėgumai beveik visiškai išnaudoti, tad papildomas importas dar labiau įtemptų tiekimo situaciją, leidiniui „POLITICO“ teigė Jalleris-Makarewiczius.

Kai kurių nuomone, labiau tikėtinas kainų kilimas. Nors ENTSO-G sudarytame įtemptos rinkos scenarijuje daroma prielaida apie „pasaulinį deficitą“, dėl kurio į Europą importuojamų SGD kiekis sumažėtų 20%, „S&P Global Energy“ vyresnysis dujų rinkos analitikas Laurent’as Ruseckas teigia, kad atsargos negali nukristi žemiau tam tikros ribos, „nes spartus jų eikvojimas žiemos pradžioje pakeltų kainas“ ir taip pritrauktų krovinius į Europą iš Azijos.

„Europoje nebėra tokios paklausos, kurią būtų galima sumažinti“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad karas Ukrainoje jau sunaikino 20% bloko pramonės paklausos. „Ir ji neatsistatė.“

Tai turbūt reiškia, kad tos pramonės jau nebeliko (infa.lt past.).