infa.lt

JT Tarptautinis teismas | vaizdo įrašo kadras

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė ketinanti kreiptis į Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinį Teisingumo Teismą (JT TTT) dėl neva vykdomų teisių pažeidimų prieš rusakalbius gyventojus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Maskvos teigimu, iki šiol vykdytos diplomatinės pastangos rezultatų nedavė, praneša rusų žiniasklaida.

Maskvos argumentai: po derybų nesėkmės – teisinis kelias

Rusijos URM leidiniui „Izvestija“ nurodė, kad Baltijos šalių vykdoma politika rusakalbių atžvilgiu yra traktuojama kaip „represijos ir baimės sėjimas“, o bandymai situaciją spręsti politinėmis priemonėmis neva išsėmė savo galimybes.

„Visi bandymai sureguliuoti nesutarimus derybų keliu lieka bevaisiai. Šiame kontekste mums, akivaizdu, teks perkelti savo pretenzijas į teisinę plokštumą, kreipiantis į pagrindinę JT teisminę instituciją – Tarptautinį Teisingumo Teismą“, – teigiama Rusijos diplomatinės žinybos pareiškime.

Rusijos valdžia tvirtina, kad Baltijos šalyse ribojamas rusų kalbos vartojimas, taip pat daromas spaudimas visuomenininkams bei teisių gynėjams, užsiimantiems rusakalbių gyventojų interesų atstovavimu.

Maskva pažymi, kad anksčiau dėl šių klausimų sistemingai kreipėsi į JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą bei ESBO vyriausiąjį tautinių mažumų komisarą.

Ekspertai: tai politinis žingsnis, procesas užtruks metų metus

Buvęs JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas Sergejus Ordžonikidzė šį Maskvos ketinimą įvardijo pirmiausia kaip politinį manevrą. Jo vertinimu, nors Teismas skundą priimti gali, realus jo nagrinėjimas pareikalaus labai daug laiko.

„Sudėtinga prognozuoti, kada byla pasieks nagrinėjimo stadiją ir kaip ji bus vertinama. Pirmą kartą Tarptautinio Teisingumo Teismo istorijoje jame nėra Rusijos teisėjo“, – pabrėžė S. Ordžonikidzė.

Apžvalgininkai taip pat primena, kad JT Tarptautinis Teisingumo Teismas sprendžia ginčus tarp valstybių pagal tarptautinės teisės normas ir teikia konsultacines išvadas.

Teismo jurisdikcija yra fakultatyvinė, o pati institucija neturi tiesioginių mechanizmų ar priemonių savo nutarimų priverstiniam vykdymui užtikrinti.

Lietuvoje: rusų kalbos vartojimas sostinėje auga

Nors Maskva oficialioje retorikoje naudoja teiginius apie rusų kalbos persekiojimą, faktinė situacija Baltijos šalių miestuose rodo kitas tendencijas.

Pavyzdžiui, Lietuvos sostinėje Vilniuje pastaraisiais metais pastebimas itin aktyvus rusų kalbos vartojimo augimas viešojoje erdvėje, paslaugų sferoje ir kasdieniame gyvenime.

Apžvalgininkų teigimu, tai tiesiogiai susiję su dideliu skaičiumi užsienio piliečių, pastaraisiais metais persikėlusių gyventi ir dirbti į Lietuvą iš kaimyninės Baltarusijos, Ukrainos bei kitų regiono valstybių.

Šis nuolatinis atvykstančiųjų srautas rodo, kad Lietuva išlieka patraukli ir saugi gyventi rusakalbiams gyventojams, o tai prieštarauja Rusijos URM platinamiems pareiškimams apie vykdomas „represijas dėl kalbos“.

Kitas reikalas – politiniai oponentai. Tačiau šiuo atžvilgiu valdžia nedaro didelio skirtumo tarp rusakalbių ir lietuvių.