infa.lt

Markas Rutte ir Volodymyras Zelenskis

Pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte’s, atėjo laikas ES mažinti socialines išlaidas ir skirti jas kariuomenei, rašo „Politico“.

Jei jų šalių kariniai biudžetai nebus padidinti, europiečiams teks „mokytis rusų kalbos arba vykti į Naująją Zelandiją“.

Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį Europos Parlamente pareiškė, kad ES turi pakeisti išlaidų prioritetus ir padidinti gynybos biudžetą.

„Europos šalys vidutiniškai iki ketvirtadalio savo nacionalinių pajamų lengvai išleidžia pensijoms, sveikatos apsaugai ir socialinės apsaugos sistemoms, o mums reikia tik dalies šios sumos, kad gynyba būtų daug stipresnė“, – pareiškė Markas Rutte europarlamentarams.

Dauguma ES šalių taip pat yra NATO narės, ir per pastarąjį dešimtmetį aljansas ragino jas gynybai skirti bent 2% savo BVP.

Šiuo metu tik 24 iš 32 aljanso narių yra pasiekusios šį tikslą.

Tačiau Donaldas Trampas (Donald Trump) didina reikalavimus.

Praėjusią savaitę išrinktasis JAV prezidentas paragino sąjungininkes padidinti gynybos išlaidas iki 5% BVP, t. y. kur kas daugiau nei pati Amerika (3,38%).

Daugeliui šalių sunkiai sekėsi įgyvendinti 2% tikslą, o 5% riba atrodo nepasiekiama. Tačiau jei politikai tikėjosi atidėjimo, Rutte jiems nepranešė jokių gerų naujienų.

Jis dėstė įstatymų leidėjams, kad galutinis NATO išlaidų tikslas gali būti apie 3,6 arba 3,7% nuo BVP, jei šalys kartu neįsigis ginklų ir karinės įrangos ir nepradės tinkamai diegti naujovių.

Ir net tada gynybos biudžetas bus „gerokai didesnis nei 2%“, perspėjo Rutte.

Nepaisant kilusio nerimo dėl D. Trampo, kuris grasina Kanados nepriklausomybei ir neatmetė galimybės jėga perimti Panamos kanalą ar Grenlandiją, M. Rutte įsitikinęs, kad Europa saugumo klausimais ir toliau glaudžiai susijusi su JAV. Jo nuomone, manyti, kad Europa gali apsiginti viena, yra „iliuzija“.

Tai pasakytina ir apie savo karinio pramoninio komplekso kūrimą. Rutte pritarė Europos gynybos pramonės programai – 1,5 mlrd. eurų ES pinigų fondui, skirtam vietos ginklų gamybai skatinti, skųsdamasis, kad dabartinis Europos karinis pramoninis kompleksas (KPK) yra „per mažas, per daug suskaidytas ir per lėtas“.

Diskusijos dėl to, ar programoje turėtų dalyvauti ne Europos bendrovės, nesiliauja, tačiau Rutte perspėjo, kad sąjungininkai neturėtų būti išstumti iš programos.

„Manau, kad ne ES sąjungininkių dalyvavimas bloko gynybos ir pramonės pastangose yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui“, – sakė jis. – „Transatlantinis gynybos pramonės bendradarbiavimas padarys mus visus stipresnius.

Kartu geriau

Pirmoje savo kalboje Europos Parlamente kaip NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad siekiama „suartinti NATO ir ES“, kad būtų galima atremti Kremliaus „destabilizacijos kampaniją“ ir įvairias grėsmes – nuo Irano ir Kinijos, iki kibernetinių atakų ir branduolinio ginklo platinimo.

„Dabar esame saugūs, bet ne faktas, kad taip bus po ketverių ar penkerių metų“, – sakė jis, vėliau pridūręs, kad jei išlaidos nebus didinamos, europiečiams teks „įsigyti rusų kalbos savamokslių vadovėlių arba vykti į Naująją Zelandiją“.

„Esu labai susirūpinęs dėl saugumo padėties Europoje“, – sakė jis. – Mes nekariaujame, bet ir negyvename taikoje….. Tai reiškia, kad turime daugiau investuoti į gynybą ir sukurti daugiau karinių pajėgumų. Tai yra neatidėliotina. Turime stiprinti savo šalių ir svarbiausios infrastruktūros atsparumą.“

Šio saugumo pagrindas – sustiprintas NATO ir ES bendradarbiavimas.

Nors abiejų organizacijų būstinės įsikūrusios Briuselyje, per daugelį metų tarp jų atsirado tam tikras atstumas.

NATO daugiausia dėmesio skyrė gynybai ir transatlantiniams santykiams, o ES vadovavo tokiems klausimams kaip prekyba, žemės ūkis ir klimatas.

Tačiau Rusijos invazija visa tai pakeitė.

NATO dominavimas gynybos srityje sparčiai mažėja: ES paskyrė pirmąjį specialųjį gynybos komisarą, o Europos Parlamentas įsteigė visavertį gynybos komitetą.

Tai kelia naujų įtampų. Pernai trumpame laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Marko Rutte’s pirmtakas ir buvęs Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas išreiškė susirūpinimą dėl „galimo dubliavimosi“ su ES veikla.

Tačiau priešingai nei J. Stoltenbergas, kurio šalis nepriklauso ES, Marko Ruttes ilgametė Nyderlandų ministro pirmininko patirtis leido jam susipažinti su bloko struktūra iš vidaus.

„NATO ir Europos Sąjunga turi daug ką nuveikti kartu“, – sakė M. Rutte, pabrėždamas pagalbą Ukrainai gintis nuo Rusijos.

Tačiau jis perspėjo, kad ES per daug „nesikėsintų“ į NATO teritoriją, paminėdamas, kad Aljanso galutinis tikslas yra tokie klausimai kaip artilerijos amunicijos standartų nustatymas, tačiau ES vidaus rinka bus labai svarbi didinant karinę gamybą.

Kalbant apie Ukrainą, M. Rutte įsitikinęs, kad taika gali būti pasiekta tik sudarius Kijevo interesus atitinkantį susitarimą.

Tai reiškia „daugiau ginklų ir greičiau“, kad Kijevas galėtų geriau apsiginti ir sudaryti Ukrainai, Europai ir pasauliui palankų susitarimą, reziumuoja Rutte.