infa.lt

nuotr. REUTERS

Markas Rutte įvardijo savo užduotis NATO generalinio sekretoriaus poste, praneša vokiečių „Die Welt“ leidinys. Tai parama Ukrainai ir gynyba nuo Rusijos. Šiuo tikslu Aljanso vadovybė nusprendė stiprinti savo karinius pajėgumus.

Remiantis neskelbtais NATO planais (redakcijos turimais dokumentais), sąjungininkės, įskaitant Vokietiją, privalės skirti gerokai daugiau karių ir ginklų gynybai nuo Rusijos. Taip pat laukiama, kad bus pasirūpinta ir oro gynybos priemonėmis, kurios pareikalaus „didelių“ finansinių išteklių.

Antradienį Briuselyje įvyko Norvegijos vadovo Jenso Stoltenbergo pareigų perdavimas olandui Markui Rutte. Naujasis Aljanso generalinis sekretorius įvardijo dvi pagrindines savo kadencijos užduotis.

Markas Rutte teigė, kad, be tolesnės paramos Ukrainai, prioritetas taip pat bus NATO gynyba nuo Rusijos. Abu šie dalykai kainuos brangiai, todėl svarbiausia jo kalbos tezė buvo ta, kad „nėra jokio pasiteisinimo“ neinvestuoti daugiau į ginklų pirkimą.

Nuo 2022 m. NATO laiko Rusiją didžiausia ir tiesiogine grėsme savo valstybių narių saugumui. 2023 m. buvo priimtas vieningas politinis sprendimas, kad NATO turi būti pasirengusi, pasiruošusi ir pajėgi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą.

2024 m. pavasarį sąjungininkai pagaliau gavo „visus minimaliai pakankamus pajėgumus“, būtinus šiam tikslui pasiekti. Tai liudija redakcijos turimi konfidencialūs Gynybos ministerijos (Vokietijos) dokumentai. Juose taip pat minima, kiek, Aljanso vadų nuomone, reikia padidinti karinius pajėgumus.

„Minimaliuose [karinių] pajėgumų reikalavimuose“, kuriuos suformulavo du aukščiausi Aljanso kariuomenės vadai – amerikiečių generolas Christopheris Cavoli ir prancūzų admirolas Pierre’as Vandieu – valstybėms narėms keliami papildomi reikalavimai.

Jei 2021 m. buvo manoma, kad NATO pakaks 82 kovinių brigadų, tai ateityje šis skaičius turėtų išaugti iki 131. Tai reiškia, kad reikės padidinti pajėgas 49 daliniais, kurių kiekviename Bundesvero sudėtyje yra apie penkis tūkstančius karių. „Kovinių korpusų“, vadovaujančių ir remiančių šiuos dalinius skaičius turėtų padidėti nuo šešių iki 15, o divizijų štabų – nuo 24 iki 38.

Taip pat turi būti imtasi priemonių aprūpinti, be kita ko, oro gynybos įranga, šaudmenimis, tolimojo nuotolio tiksliaisiais ginklais, logistika ir transportu. Antžeminės priešlėktuvinės gynybos padalinių skaičius turi padidėti nuo 293 iki 1467, t. y. 1174 vienetais, įskaitant tokias ginkluotės sistemas kaip Patriot, Iris T-SLM, Skyranger, trumpojo ir tolimojo nuotolio gynybos priemonės.

Sraigtasparnių padalinių skaičius taip pat turi padidėti nuo 90 iki 104.

Tai bendri „pamatiniai“ reikalavimai 32 NATO valstybėms narėms. Prieš 2025 m. spalį įvyksiantį Aljanso gynybos ministrų susitikimą, „minimalūs reikalavimai“ bus paskirstyti sąjungininkams kaip privalomi pajėgumų stiprinimo tikslai.

Kaip teigiama Gynybos ministerijos dokumente, „skiriama suma priklausys nuo santykinio sąjungininkės šalies „turto“ ir gyventojų skaičiaus“. Paskutinį kartą Vokietijai buvo skirta „apie 9,28% visų pajėgumų“.

Atitinkamai Borisas Pistorius (SPD) numatė, kad Bundesveras turės skirti „penkias ar šešias papildomas kovines brigadas“, taip pat sukomplektuoti „papildomą kovinį korpusą“ ir vieną sraigtasparnių dalinį. Šiuo metu Bundesveras turi aštuonias brigadas, devintoji formuojama, o dešimtąją planuojama įsteigti iki 2031 m.

„NATO pajėgumų stiprinimo tikslų įgyvendinimas – valstybių prioritetas“

Net ir šie daliniai jau dabar yra nepakankamai finansuojami, sukomplektuoti ir aprūpinti. Dokumente teigiama, kad planuojamiems naujiems pajėgumų tikslams pasiekti reikia „didelio papildomo finansavimo“.

Nors dabartinis NATO planavimo horizontas yra nuo 2031 m., Aljanso vadovybė paragino „kuo greičiau vykdyti pirkimus, būtinus skubiausiai reikalingiems pajėgumams sukurti“.

Prognozuojama, kad NATO tikslams įgyvendinti „sąjungininkėms tikriausiai reikės investuoti į gynybą gerokai daugiau nei 2% BVP“.

Planų atmetimas nepageidautinas, nes tai gali „pakenkti proceso pripažinimui“ ir „sabotuoti viso Aljanso, o ypač jo strateginės vadovybės, patikimumą“.

Bet kuriuo atveju vykstančios derybos pirmiausia skirtos užtikrinti skaidrumą ir abipusį keitimąsi informacija, o užduočių paskirstymas galiausiai vyks principu „iš viršaus į apačią“.

Atsakydama į paklausimą, [Vokietijos] Gynybos ministerija pareiškė, kad Vokietijos vyriausybė „NATO pajėgumų stiprinimo tikslų įgyvendinimą laiko nacionaliniu prioritetu“ ir „konkrečiai atsižvelgs į tai, kad Bundesverui labai reikia pasivyti“.