infa.lt

G.Nausėda, V.Zelenskis, A.Duda | Vaizdo įrašo kadras

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Lvove susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Lietuvos vadovas pažadėjo, kad Lietuva tęs nenutrūkstamą karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.

Svarbiausi prioritetai šiuo metu yra karinė įranga ir amunicija, padedanti ukrainiečiams siekti pergalių mūšiuose, ir pagalba atkuriant kritinę energetikos infrastruktūrą, į kurią šiuo metu nutaikyti Rusijos raketų smūgiai.

Prezidentas informavo, kad jau artimiausiu metu Ukrainą pasieks artimojo nuotolio zenitinės patrankos L70 ir amunicija. Valstybės gynimo taryba patvirtino, kad bus tęsiamas karinės paramos teikimas Ukrainai, pasitelkiant Lietuvos gynybos pramonės įmones, taip pat bus finansiškai prisidedama prie tarptautinių iniciatyvų ir fondų, skirtų ginkluotės pirkimui Ukrainai.

Tam Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos biudžete taip pat jau yra numatyta 40 mln. eurų. Lietuva taip pat prisidės padedant apmokyti Ukrainos karius bei atkuriant ir remontuojant karinę Ukrainos techniką.

„Lietuvos žmonių ryžtas remti Ukrainą neturi precedento. 95% šalies gyventojų pasisako už humanitarinę pagalbą, 70% jų aukojo Ukrainai pinigų ir daiktų. Lietuvos valstybė per 2022 m. Ukrainai suteikė paramos už 660 mln. eurų, iš jų už 240 mln. – karinės pagalbos. Lietuva tęs šią pagalbą iki pergalės“, – teigė Prezidentas.

Iš Lietuvos į Ukrainą šiuo metu keliauja ir šimtai elektros generatorių bei transformatorinių, skirtų šalies energetikos sektoriui atkurti po Rusijos įvykdytų civilinės infrastruktūros bombardavimų.

„Didžiuojuosi Lietuvos žmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybinėmis įmonėmis, savivaldybėmis – visais, kurie atsiliepė į kvietimą padėti Ukrainos žmonėms išlikti nepalaužtiems šią šaltą žiemą.

Lietuvos savivaldybės, į kurias kartu su Raudonuoju Kryžiumi kreipiausi prieš mėnesį, jau paaukojo beveik šimtą didelės galios generatorių, kai kurios jų atsisakė planuotų kalėdinių susibūrimų tam, kad sutaupytus pinigus skirtų pagalbai Ukrainai“, – pasakojo Lietuvos vadovas.

Prezidentas pabrėžė ir pagalbos, kurią priimdami nuo karo bėgančius Ukrainos žmones teikia Lietuvos gyventojai, svarbą.

„Visi kartu siekiame, kad ukrainiečiai Lietuvoje jaustųsi ne karo pabėgėliais, o laukiamais svečiais. Pernai Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva Vilniuje duris atvėrė Ukrainos centras.

Tai vieta, kur karo pabėgėliai iš Ukrainos gali jaustis kaip namie – puoselėti savo kultūrą, kalbą ir būti drauge. Ne vieną kartą su Diana ten lankėmės. Sutikome nuoširdžius ir jautrius žmones, kurie yra dėkingi už galimybę būti saugiems Lietuvoje, tačiau labiau už viską nori grįžti į namo“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas kartu su Ukrainos ir Lenkijos Prezidentais šiandien Lvove dalyvavo antrajame Liublino trikampio viršūnių susitikime. Liublino trikampis – 2020 m. įkurta Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos ekonominio, kultūrinio ir politinio regioninio bendradarbiavimo iniciatyva, kuria siekiama stiprinti tarpusavio karinį, kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą bei remti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą.

Pirmasis Liublino trikampio viršūnių susitikimas įvyko 2021-ųjų gruodį Ukrainoje. Rusijos invazijos išvakarėse, 2022 m. vasario 23 d. Liublino trikampio valstybių vadovai dar kartą susitiko Kijeve.