infa.lt

Supaprastintas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama naujam pasižadėjimui didinti karines išlaidas, skirtas JAV prezidentui apvažiuoti pergalės ratą, rašo „Politico“ leidinys.

Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) iš kitą savaitę vyksiančio NATO vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo nori vieno svarbaus dalyko, o Europos lyderiai nekantrauja jam jį suteikti. Tačiau tai nesuteikia garantijų, kad prezidentas bus patenkintas.

32 valstybių transatlantinis karinis aljansas įsipareigos smarkiai padidinti išlaidas gynybai iki 5% bendrojo vidaus produkto – 3,5% griežtai karinėms išlaidoms ir 1,5% laisviau apibrėžtoms su gynyba susijusioms priemonėms.

Šis įsipareigojimas, kuris yra lūžio momentas, galintis pakeisti transatlantinio saugumo pusiausvyrą, leis D. Trampui, reikalaujančiam, kad Europa prisiimtų didesnę savo gynybos naštą, pasiekti svarbią pergalę pasaulio arenoje.

Ispanija, mažiausiai išleidžianti gynybai NATO narė, atmetė išlaidų didinimą ir pareiškė, kad jai nebūtų taikomas naujas įsipareigojimas, be to, labai nesutariama dėl datos, iki kurios šis įsipareigojimas turi būti įvykdytas.

„Atvirai kalbant, jie galvoja apie dešimtmetį“, – sakė Ivo Daalderis (Ivo Daalder), buvęs JAV ambasadorius prie NATO prezidento Baracko Obamos laikais. „Donaldas Trampas tikriausiai galvoja apie terminą, kuris siekia iki šio dešimtmečio pabaigos, jei ne anksčiau. Štai kurioje vietoje, manau, aukščiausiojo lygio susitikimas gali sprogti”.

Nors NATO sąjungininkės nesutaria dėl gynybinio pasižadėjimo detalių, jos iš esmės sutaria, kad svarbiausia yra išlaikyti D. Trampą laimingą ir išlaikyti vieningą frontą Hagoje, nes Rusijos karas Ukrainoje niekaip nesibaigia, o Amerikos užsienio politika vis labiau krypsta į Aziją ir Artimuosius Rytus.

Siekdami šio tikslo, aukščiausiojo lygio susitikimo organizatoriai supaprastino susitikimą, sutrumpindami jį iki 24 valandų ir sutelkdami dėmesį į pažadą D. Trampui, dėl kurio buvo deramasi iš anksto, ir beveik į nieką kitą.

„Jam turi atitekti nuopelnai už tuos 5 proc. – todėl ir rengiame aukščiausiojo lygio susitikimą“, – sakė vienas Europos gynybos pareigūnas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų atvirai kalbėti apie privačius vyriausybinio lygio pokalbius. „Visa kita yra racionalizuojama, kad būtų sumažinta rizika“.

Penktadienį paklaustas apie šį įsipareigojimą, D. Trampas išreiškė paramą sąjungininkams, skiriantiems daugiau lėšų, tačiau pridūrė, kad 5% BVP karinių išlaidų tikslas neturėtų būti taikomas JAV, kurios skiria 3,4 proc.

Hagoje, kaip ir Kanadoje, nebus ilgo komunikato, tik trumpi pareiškimai apie naujus NATO šalių įsipareigojimus. Pasak penkių su planavimu susipažinusių asmenų, sutrumpintame NATO tvarkaraštyje numatyti tik du pagrindiniai renginiai: sveikinimo vakarienė Nyderlandų karališkosios šeimos pilyje ir vienas Šiaurės Atlanto Tarybos posėdis, o ne du ar trys, kaip įprasta.

Neaišku, ar dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pakviestas tik į antradienį vyksiančią aukščiausiojo lygio susitikimo atidarymo vakarienę.

Nebus ir NATO Ukrainos tarybos posėdžio Hagoje. Tai dar viena nuolaida JAV, kurios, nepaisant kai kurių sąjungininkų raginimų surengti tokį posėdį, nebuvo suinteresuotos didinti dėmesį karui.

Gali būti, kad per aukščiausiojo lygio susitikimą nebus išspręstas klausimas dėl termino, iki kurio pabaigos turės būti įgyvendinti naujieji įsipareigojimai.

„Prioritetas iš tikrųjų yra paskelbti apie sėkmę Hagoje“, – sakė kitas Europos pareigūnas, kuriam taip pat buvo suteiktas anonimiškumas, nes jis nebuvo įgaliotas kalbėti viešai. „Ilgalaikė perspektyva yra mažiau svarbi“.

NATO generalio sekretoriaus, Marko Rutte teigimu, aljansui reikia „400% padidinti priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos pajėgumus… tūkstančiais daugiau šarvuočių ir tankų, milijonais daugiau artilerijos sviedinių ir padvigubinti mūsų pajėgumus, tokius kaip logistika, tiekimas, transportas ir medicininė parama“.

Pentagonas 5 procentų ribą apibūdina kaip naują „pasaulinį standartą“, pačioms JAV sau taikant įprastą 3,4 procento ribą.

Tai standartas, kurio nenori siekti daugelis šalių. Ispanija, esanti toli nuo rytinio aljanso sparno, nesiduoda įtikinama, kaip ir kitos mažesnės šalys, pavyzdžiui, Italija ir Belgija, kurios vis dar nepasiekia 2014 m. aljanso nustatyto 2% lygio.

Netgi Didžioji Britanija, viena didžiausių Europos karinių galių, nesutiko su 2032 m. galutiniu terminu. Ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pristatydamas gynybos išlaidų didinimo planą, pažadėjo, kad iki 2027 m. JK išlaidos gynybai sudarys 2,5%, ir išreiškė įsitikinimą, kad vėliausiai iki 2034 m. jos pasieks 3 proc.