infa.lt

Redakcijos straipsnis:

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) skyrė 9000 eurų baudą Užimtumo tarnybai (Darbo biržai) už asmeninių duomenų paviešinimą.

Bausmė už beveik 30 000 žmonių asmens duomenų paviešinimą būtų kaip ir teisinga, jeigu baudą mokėtų tai padarę asmenys.

Bet gi ne, mokės iš biudžeto (mokesčių mokėtojų) išlaikoma Užimtumo tarnyba, kuriai visiškai nerūpi kažkokie 9000 eurų. Per smulki suma.

Kai baudos skiriamos privačioms įmonėms – toks principas turi prasmę, nes ten pinigai skaičiuojami, jų niekas negauna iš oro vien tik todėl, kad egzistuoja. Juos reikia uždirbti.

Kai baudos skiriamos biudžetinėms organizacijoms – šis principas nereiškia nieko, tik mokesčių pinigų perdėliojimą iš vienos kišenės į kitą, niekaip nepaliečiant asmenų, kurie su tuo tiesiogiai susiję.

Negalima sakyti net to, kad neaišku, kas konkrečiai prisidėjo prie įstatymo pažeidimo, nes žmogus aiškiai žinomas. Kaip rašo VDAI, ji tyrimą pradėjo 2024 m. liepą gavusi Užimtumo tarnybos pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, kurio metu neteisėtai atskleisti 29 636  duomenų subjektų asmens duomenys.

Užimtumo tarnyba informavo, kad dėl darbuotojos žmogiškosios klaidos, t. y. prie siunčiamo laiško buvo prisegtas Excel dokumentas su klientų asmens duomenimis. Laiškas išsiųstas 292 Užimtumo tarnybos klientams.

Kai kurių įstatymų absurdiškumas kartais verčia galvoti, jog jie rašomi tik tam, kad apskritai būtų, o ne tam, kad įgyvendintų teisingumą. Aprašomasis atvejis yra vienas iš tų absurdų, kai baudas moka mokesčių mokėtojai, išlaikantys, kaip ir baudą mokančią, taip ir baudą skiriančią tarnybas bei sunešantys pinigus į biudžetą, į kurį patenka tos baudos.

Biurokratinis ir niekam nereikalingas pinigų srautų ratas, kurį stumia biurokratinis aparatas demonstruodamas pavydėtiną kruopštumą, duomenų nutekėjimą tyręs beveik 6 mėnesius.

VDAI šaltinis