infa.lt

Tai buvo taip neseniai: Donaldas Trampas ir Markas Rutte
Foto: NATO / AFP

„Taisyklėmis paremta pasaulio tvarka“ eižėja nuo pamatų. Ir griauna ją galingiausia NATO narė – JAV. Iki tiek, kad kitos NATO narės svarsto kaip nuo jos gintis ir ar reikia taikyti NATO 5-ąjį kolektyvinės gynybos straipsnį.

Šiaurės Atlanto aljanso (NATO) šalių atstovai aptaria galimus atsako scenarijus tuo atveju, jei JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) bandytų jėga užimti Grenlandiją.

Apie tai praneša britų laikraštis „The Telegraph“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais. Pasak laikraščio, sąjungininkai surengė neformalias derybas, kuriose dalyvavo „dešimtys“ Europos šalių atstovų ir kuriose, be kita ko, palietė kariuomenės siuntimo į salą klausimą.

Derybose buvo aptarta, „kaip elgtis su NATO kariais“ tuo atveju, jei Donaldas Trampas nuspręstų jėga užimti salą, rašo „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais.

Visų pirma buvo aptarta, ar JAV įsiveržimo į kitą NATO valstybę narę atveju asociacijos narės galėtų taikyti Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad vienos NATO narės užpuolimas bus laikomas visų aljanso narių užpuolimu, rašo „The Telegraph“.

Anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pranešė, kad šalies valdžios institucijos pradėjo su Danija aptarti Europos karių dislokavimą Grenlandijoje, reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trampo grasinimus aneksuoti Danijos autonomiją.

Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministro, Paryžius yra pasirengęs paremti (dislokuojant Europos karius Grenlandijoje) Daniją, jei ši paprašys jo pagalbos.

2024 m. gruodį Donaldas Trampas paskelbė ketinantis įsigyti Grenlandiją, kuri yra autonominė Danijos dalis. Atsižvelgdamas į tai, Danijos gynybos ministras paskelbė apie planus didinti išlaidas salos apsaugai.

Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede pareiškė, kad sala neturėtų priklausyti nei Danijai, nei JAV.