infa.lt

infa.lt montažas

Praėjus mėnesiui, kai švelninant karantino sąlygas Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris, apie 53 proc. poliklinikų ir apie 56 proc. ligoninių jau yra pateikusios paslaugų atnaujinimo planus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) ir pradėjusios veiklą bei priima pacientus. Aktyviausios Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Tauragės apskritys – jos atnaujino pusę ir daugiau visų ambulatorinių, stacionarinių ir odontologijos paslaugų.

Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, kai kurios gydymo įstaigos spėjo greičiau tinkamai pasiruošti ir jau gali priimti pacientus, kai kurioms reikia kiek daugiau laiko, tačiau delsti ar laukti nėra pats tinkamiausias sprendimas.

„Nuolat siunčiame žinutę gydymo įstaigoms – ligoninėms, šeimos centrams, poliklinikoms ir kitoms gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms – kuo greičiau atnaujinti veiklą ir priimti pacientus. Suprantame, kad pasirengimas gali užtrukti, nes būtina užtikrinti maksimalią apsaugą pacientams ir juos priimantiems medikams, tačiau reikia kryptingai judėti į priekį ir išmokti gyventi vadinamojoje naujoje realybėje. Tad tikiuosi, vis daugiau gydymo įstaigų imsis veiklos – to labai reikia pacientams“, – sako ministras A. Veryga.

Remiantis NVSC duomenimis, aktyviausiai atnaujinti darbą ėmėsi poliklinikos Marijampolės apskrityje (95 proc. ambulatorines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų), pasyviausiai – Utenos apskrityje (27 proc.). Daugiausia ligoninių jau vykdo ar ketina pradėti veiklą Telšių apskrityje (83 proc. stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų), pasyviausiai – Marijampolės apskrityje (20 proc.).

Dar nė pusė poliklinikų neatsidarė Kauno (46 proc.), Klaipėdos (45 proc.), Alytaus (34 proc.), Vilniaus (32 proc.), Utenos (27 proc.) apskrityse. Mažiau nei pusė ligoninių veikia Alytaus (36 proc.),Vilniaus (32 proc.) ir Marijampolės (20 proc.) apskrityse.

Šiuo metu daugiausiai paslaugų atnaujinimo planų yra pateikę odontologai, aktyviausi iš jų – Telšių apskrityje (83 proc.), Šiaulių apskrityje (74 proc.) ir Klaipėdos apskrityje (71 proc.).

Primenama, kad karantino laikotarpiu kiekviena gydymo įstaiga pati nusprendžia, nuo kada ir kokių paslaugų teikimas bus atnaujintas, kaip jos bus teikiamos pacientams – nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus, kaip bus valdomi pacientų srautai. Kiekviena iš jų turi organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kad būtų užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas.

Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija

infa.lt replika:

Už ką visi nedirbantieji gauna atlyginimus? Iš ko – tai aišku – valdžia pasiskolino daug. Bet va už ką – visai nesuprantama. Juk medikai – tai būtent tie, kas ir turi ištraukti šalį iš karantino.