infa.lt

Energetikos ministras paskelbė energijos taupymo planą. Tokį labai gudrų. Ogi darbuotojus išsiųs dirbti į nuotolį, o pastatuose sumažins temperatūrą iki 17 – 18 laipsnių, dar karštą vandenį užsuks.

Jeigu tokį planą paskelbtų kokia viena ar kita įstaiga dar galima būtų suprasti, bet jį paskelbė visa Energetikos ministerija, ministerija kurioje dirba keli šimtai valdininkų su ministru priešaky ir tokios yra tų specialistų rekomendacijos.

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Apie strategijas ir valstybinio lygio krizės suvaldymą kol kas nieko negirdėti.  Verslas irgi neklausia kaip jiems šildymą patalpose reguliuoti ar kiek kubų karšto vandens gali išleisti.

Gavę kelis kartus didesnes sąskaitas už elektrą verslininkai skaičiuoja kaip jiems išsilaikyti ir neuždaryti gamyklų. O atgal išgirsta, kad patys turi atsakomybę prisiimti: ir verslus išlaikyti, ir darbuotojams atlyginimus sumokėti, ir būtinai mokesčius į valstybės biudžetą sunešti. O kaip visa tai padaryti esamomis sąlygomis? Valdantieji atsakymo neturi, gal dar vasaros atostogos nepasibaigė?

Pabrangus elektrai vis daugiau įmonių išsiunčia darbuotojus į prastovas, stabdo veiklą, o tie, kas dar gali, vis dažniau žvilgčioja į kaimyninę Lenkiją, kur sąlygos verslui yra geresnės, o elektra ženkliai pigesnė. Lenkai gali, o mes kažkodėl negalime, mes galime tik konkurencingumą prarasti ir atiduoti savo rinkos dalį kitiems.

Mat jeigu kitose valstybėse Vyriausybės ieško bendrų sprendimų ir būdų kaip verslui padėti, tai Lietuvoje valdantieji laukia ir žiūri išplauks ar neišplauks. Tokia natūrali atranka. Išplaukė, vadinasi galima dar mokesčių pridėti, bankrutavo – tai prastas verslininkas buvo, tokiam nelabai ir padėti įmanoma.

Vokietija paruošė 65 mlrd. eurų pagalbos paketą visiems ir pensininkams, ir verslininkams, ir studentams. Ir Vokietijos kancleris sako: „(…)Mes šią žiemą išgyvensime(…)“. Nekalba apie verslo atsakomybę ar įvaizdį, bet sako, kad valstybė kartu susitvarkys.

O kaip yra Lietuvoje? Pavyzdžiui paukštininkystės sektorius jame dirba apie 3000 žmonių, anot Paukštininkystės asociacijos per metus pagamina 880 mln. kiaušinių ir daugiau kaip 120.000 tonų paukštienos.

Tačiau elektrai ir dujoms pabrangus kelis kartus įmonės, kaip prognozuojama, turės likvidumo problemų. Bet nei Žemės ūkio, nei Energetikos ministerijos apie pagalbą nė neužsimena. Aišku juk ne Europos Komisijos direktyvas reikia persiųsti. Būtinas kompleksinis veiksmų planas, kuris suteiks realios naudos sektoriui.

O kur plastiko, stiklo gamybos įmonės? Viena plastiko gamybos įmonė Kaune jau atleido visus darbuotojus. Kas bus, jei kitos įmonės paseks jos pavyzdžiu? Juk įmonės, kurių veikla itin imli energijai negalės apmokėti sąskaitų. Ir nors kainos išaugo visur, Lietuva, kaip jau tapo įprasta, delsia priimti sprendimus.

O sprendimai yra ir nereikia iš naujo dviračio išradinėti:
•    subsidijos verslui;
•    elektros kainų kompensavimas ar „užšaldymas“;
•    mokesčių atidėjimas;
•    lėšų skirstomųjų tinklų atnaujinimui skyrimas;
•    pagaliau turime ieškoti sprendimų ir didinti elektros gamybą Lietuvoje. Juk dabar ji perkama bene brangiausiai Europoje.

Europos Komisija taip pat pasiūlė savo veiksmų planą: sumažinti elektros vartojimą piko valandomis, riboti elektros gamintojų pelnus, ketinama nustatyti viršutinę ribą įmonių, gaminančių elektros energiją mažomis sąnaudomis, pajamoms; taikyti solidarumo įnašą iškastinio kuro bendrovėms, remti energetikos komunalinių paslaugų bendroves, kad jos galėtų susidoroti su rinkų nepastovumu bei nustatyti dujų kainų ribą.

Verslas atvirai prašo pagalbos. Paprasčiau yra dabar padėti įmonėms ir išsaugoti darbo vietas bei mokamus mokesčius, nei mokėti pašalpas bedarbiams. O jeigu sektoriai pradės griūti vargu ar taip lengvai pavyks juo atstatyti.

Valdantieji nesugebėjo planų paruošti vasarą, rudenį kalba apie technines diskusijas galbūt kažkada spalį, taip ir žiema ateis. O sprendimų ir toliau nėra. Bet kaip sakė vienas politikas „ši Vyriausybė, geriausia kas galėjo nutikti Lietuvai“, matyti iš to gerumo niekaip nesugeba valdantieji verslui padėti? O gal šiai šaliai nereikia verslo?