infa.lt

REUTERS/Sergei Ilnitsky/Pool

Vietos valdžios rinkimai iš esmės pakeitė Taivano politinį kraštovaizdį. Po triuškinančio valdančiosios Demokratinės pažangos partijos (DPP), palaikiusios aljansą su JAV pralaimėjimo, vietos valdžia perėjo opozicinei Kuomintango partijai, kuri remia suartėjimą su žemynine Kinija, praneša Kommersant”.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, kuriai vadovaujant eskalacija su Pekinu buvo pasiekusi aukščiausią tašką, jau atsistatydino iš valdančiosios partijos vadovės pareigų ir prisiėmė atsakomybę už DPP pralaimėjimą. Daugiausia naudos iš to gavo žemyninė Kinija, kuriai buvo suteikta galimybė vykdyti taikaus susivienijimo su sala politiką.

Praėjusį šeštadienį Taivane vykę vietos valdžios rinkimai buvo pirmieji nacionaliniai rinkimai 23 mln. gyventojų turinčioje saloje, kuri kartu su konfliktu Ukrainoje tapo vienu svarbiausių pasaulio politikos destabilizacijos veiksnių.

Taivane tvyrančią nuolatinę įtampą patvirtina ir kitą dieną po rinkimų, sekmadienį, salos gynybos ministerijos pranešimas, kad per pastarąją parą prie Taivano buvo aptikti keturi Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos (KLA) kariniai laivai ir aštuoni lėktuvai.

Du naikintuvai J-10 ir du strateginiai bombonešiai H-6 priartėjo prie Taivano oro gynybos atpažinimo zonos. Taivanas atsakė į tai paskelbdamas kovinių naikintuvų parengtį, duodamas įspėjamuosius signalus ir dislokuodamas priešlėktuvines raketų sistemas.

Prieš tai Taivano klausimas buvo sudėtingo JAV ir Kinijos gynybos ministrų Lloydo Austino ir Wei Fenghe pokalbio tema per jų privatų susitikimą Pnompenyje praėjusią savaitę ASEAN gynybos ministrų susitikimo su dialogo partneriais metu.

Grįžęs namo, paklaustas, kaip elgtųsi JAV sąjungininkai Indostano ir Ramiojo vandenyno regione, jei Kinija bandytų aneksuoti Taivaną, Lloydas Austinas atsakė, kad sąjungininkai elgtųsi „ne tik dėl lojalumo Jungtinėms Valstijoms, bet ir dėl noro išlaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką”. Kokie tai galėtų būti veiksmai, jis nedetalizavo.

Tokiomis aplinkybėmis kova dėl vietos valdžios kontrolės, kurioje nepripažintos Kinijos Respublikos gyventojai rinko 16 miestų ir šešių specialiųjų savivaldybių merus, apskričių vadovus, miestų ir apskričių asamblėjų narius, kaimų ir miestelių administratorius (iš viso per 11 000 pareigūnų), turėjo nulemti ne tik vidaus politinę pusiausvyrą, bet ir galimų užsienio ir gynybos politikos pokyčių kryptį.

Dvi pagrindinės konkuruojančios salos jėgos – valdančioji Demokratinė pažangos partija ir opozicinė Kuomintango partija – iš esmės nesutaria dėl svarbiausio užsienio politikos klausimo – santykių su žemynine Kinija.

2016 m. į valdžią atėjusi Tsai Ing-wen vadovaujama DPP atsisakė pripažinti „vienos Kinijos” principą ir ėmėsi mažinti ryšius su KLR, kuriuos anksčiau valdęs Kuomintangas stengėsi užmegzti. DPP valdymo pradžia sutapo su Donaldo Trampo (Donald Trump) atėjimu į valdžią JAV, kuris metė iššūkį Pekinui ir ėmėsi politikos remti tuos veikėjus, kurie sugeba užmegzti ryšius, kad sulaikytų Kiniją.

Noriai dalyvaudamas šiame žaidime, Taivanas tapo vertingu Vašingtono turtu, kuriuo pastaraisiais metais stengėsi pasinaudoti dabartinė salos administracija, gaudama vis didesnę politinę paramą ir įspūdingą karinę pagalbą iš JAV.

Vašingtono ir Taipėjaus medaus mėnuo, kuris tęsėsi daugelį metų ir tęsėsi Joe Bideno administracijos laikais, baigėsi Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymu saloje rugpjūčio mėnesį.

N. Pelosi tai buvo svarbiausia politinė akcija, kurios ji ėmėsi prieš pat atsistatydindama iš Atstovų Rūmų pirmininkės pareigų po to, kai lapkričio. rinkimuose demokratai prarado žemųjų Kongreso rūmų kontrolę.

Tai taip pat buvo Taivano administracijos vadovo (prezidento) Tsai Ingwen triumfo akimirka: per Nancy Pelosi vizitą saloje Tsai Ingwen padarė naujų griežtų pareiškimų Kinijos atžvilgiu, o Kinijos pusė, priešingai daugelio lūkesčiams, taip ir nesiryžo imtis ryžtingų veiksmų.

Tačiau Tsai Ing-wen triumfas buvo trumpalaikis. Lapkričio 26 d. vykusiuose vietos valdžios rinkimuose DPP, kuriai ji vadovauja, patyrė triuškinantį pralaimėjimą – laimėjo tik penkis iš 21 miesto ir savivaldybės vadovo mandatus, o Kuomintangas – 13.

Simboliška, kad Kuomintango kandidatai laimėjo merų vietas keturiuose iš šešių didžiausių salos miestų – sostinėje Taipėjuje, taip pat Sinbėjuje, Taojuane ir Taičunge. Dėl vieno iš kandidatų mirties, balsavimas Jiai mieste buvo atidėtas iki gruodžio 18 d., tačiau ir čia prognozuojama Kuomintango pergalė. Dvi vietas laimėjo nepriklausomi kandidatai.

Paskelbus rinkimų rezultatus, Tsai Yingwen pasisakė, prisiimdama atsakomybę už valdančiosios partijos nesėkmę ir paskelbdama apie atsistatydinimą iš DPP pirmininkės pareigų, kurias ėjo nuo 2020 m. gegužės. Taip ji liks Taivano prezidente iki naujų rinkimų, kurie vyks po 14 mėnesių, 2024 m. pradžioje.

Salos ministras pirmininkas Su Zhenchangas taip pat sakė esąs pasirengęs atsistatydinti, tačiau Tsai Ing-wen nesutiko su atsistatydinimu ir paprašė jo likti poste, kad būtų užkirstas kelias drastiškam politinio kurso pasikeitimui.

Kuomintango pergalė vietos valdžios rinkimuose gali tapti preliudija į valdžią saloje jau 2024 m. pradžioje, o tai gali iš esmės pakeisti santykius su žemynine Kinija, kurie šiuo metu yra žemiausiame taške per pastarąjį dešimtmetį.

Šilti Taipėjaus ir Pekino santykiai prasidėjo po to, kai 2008 m. į valdžią saloje atėjo Ma Yingjiu vadovaujamas Kuomintangas. Jo valdymo laikotarpiu Pekinas ir Taipėjus pasirašė keletą svarbių turizmo ir verslo susitarimų.

Tačiau jau 2016 m. į valdžią atėjus dabartiniam administracijos vadovui Cai Yingwenui, salos ir žemyninės Kinijos santykiai ėmė blogėti. Iš karto po valdžios pasikeitimo Taipėjuje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija nesutiks su „jokiais veiksmais, kuriais siekiama vadinamosios Taivano nepriklausomybės”.

2020 m. DPP, kuri priešinasi suartėjimui su Kinija, laimėjo salos parlamento rinkimus ir leido Tsai Ing-wen likti poste dar vienai kadencijai iki 2024 m.

Tuo tarpu rugpjūtį nepavykus imtis ryžtingų veiksmų, Kinija toliau spaudžia salą, reguliariai manevruodama prie jos krantų. Be to, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Taivano problemos sprendimą pavadinęs svarbiausiu prioritetu, spalį pasakytoje kalboje 20-ajame KKP suvažiavime aiškiai nurodė, kad negalima atmesti karinių veiksmų galimybės.

Todėl regione buvo kalbama, kad JAV ir Kinijos konfliktas dėl Taivano gali išprovokuoti didelį karą Ramiajame vandenyne. Tačiau Taivano politikos pokyčių pradžia suteikia žemyninei Kinijai galimybę tęsti ankstesnę taikaus susivienijimo su sala politiką, nesiekiant smurtinio scenarijaus.