infa.lt

Seimo narys Kęstutis Bacvinka

Jau porą mėnesių tęsiasi įnirtingas bandymas leisti natūraliose žemės gelmėse laidoti anglies dvideginį. Seimui pradėjus svarstyti naujos redakcijos Žemės gelmių įstatymą kartu su Aplinkos ministerija pasiūliau, kad būtų uždrausta žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą. Tuomet negalėjau net pagalvoti, kad iš pirmo žvilgsnio pakankamai nekaltas ir racionalus pasiūlymas sukels tokią audringą reakciją ir dėl šios priežasties įstatymo priėmimas galimai bus nukeltas į rudens sesiją.

Kodėl žemės gelmėse, kurių panaudojimui dėl jose esančio geoterminio vandens yra neišsenkamos galimybės, norima laidoti taršios pramonės išmetimus. Kodėl nenorima apsaugoti geriamo vandens, kurio kaina ateityje gali būti aukso vertės. Tokius klausimus sau kelia Aplinkos ministerija ir  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai.

Tačiau jau ne vieną kartą tiek Aplinkos apsaugos komiteto, tiek  Seimo frakcijų duris varsto Energetikos ministerijos atstovai ir maldauja politikų, kad šie neprieštarautų anglies dioksido laidojimui naftos gręžiniuose.

Net jeigu Vyriausybė pritartų JAV investicijoms dėl dujinės elektrinės statybos, vis vien lieka neaišku, kodėl skubos tvarka pirma reikia pritarti šios dar tik planuojamos įmonės išmetimų laidojimui, nepateikus tokiam abejotinam projektui  išsamios analizės.

Energetikos ministerija, tiek konservatorių partijos atstovai, aktyviai piršdami savo investicinius projektus, neteikia jokios informacijos, ar pasiteisintų tokios elektrinės statyba, ar tai būtų dar viena  investicija, kokią Lietuva „patyrė“ nuomodama dujų terminalą. Jų siūloma investicija yra žymiai pavojingesnė, nes gali būti visam laikui užterštos žemės gelmės.

Lietuva jau šiuo metu turi elektros gamybos pajėgumų perteklių. 2012 m. pradėjo veikti  455 megavatų galios pastatytas Elektrėnų kombinuoto ciklo energetinis blokas, kuris kainavo 400 mln. eurų.

Ši moderni jėgainė dėl brangių gamybos kaštų nėra pilnai panaudojama. Tai kam tuomet Lietuvai dar viena brangi ir nekonkurencinga jėgainė.

Seimo Aplinkos apsaugos komitete Aplinkos ministerijos ir Valstybinės  geologijos tarnybos specialistai ne kartą aiškino apie tai, kad palaidojus anglies dioksidą naftos gręžiniuose šių atliekų jau niekada negalima bus iš ten pašalinti.

Tuose sluoksniuose, kuriuose numatyta laidoti anglies dioksidą pajūrio krašte yra geoterminis vanduo ir tik laiko klausimas, kada jis gali būti sėkmingai panaudotas įvairiems tikslams.

Kaip teigia Aplinkos ministerijos specialistai, pradėjus laidoti pramonės atliekas, jau niekuomet nebus galima panaudoti geoterminį vandenį.

Aplinkos ministerija teigia, kad Lietuva neturi tokios taršios pramonės, kad būtų reikalinga panaudoti gręžinius tokiam laidojimui ir sukelti pavojų geriamo vandens klodams. Be to,  gręžinių ertmėse galima palaidoti labai nedidelį kiekį atliekų.

Kai pasaulio ekologai, kiti mokslininkai ir visuomenė ieško būdų, kaip sustabdyti klimato kaitą pasodinant kuo daugiau miško, kuris ne tik neleistų išplisti sausroms, bet ir sugertų pramonės išmetimus, mūsų politikai eilinį kartą pasiduoda ar galimai parsiduoda užsienių stambių korporacijų norui tvarkytis mūsų teritorijoje taip, kad parastume tai kas vertingiausia – savo geriamą vandenį ir žemės gelmių turtus.

infa.lt papildymas:

Už uždraudžiančių laidoti Lietuvos žemės gelmėse CO2, galintį užteršti mūsų gėlo vandens atsargas, įstatymo pataisų išbraukimą iš darbotvarkės, atidėti paprašius Seimo vicepirmininkui „valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui, balsavo 104 Seimo nariai, prieš – 9, o susilaikė 7. Prie įstatymo svarstymo tikimasi grįžti rudenį.  Įstatymo „stumikams” norima duoti laiko sutelkti pajėgas? Ir kam šiuo klausimu atstovauja valstiečiai?