infa.lt

Facebook nuotr.

Gintaras Furmanavičius

Šiandien pakalbėkime apie Skaisčius. Ne, aš nesuklydau, rašydamas šį žodį didžiąja raide. Tai ne būdvardžio „skaistus” daugiskaita. Tai pavardės. Finansų ministrė Gintarė su kažkada buvusiu Vilniaus apskrities vyriausybės atstovu sukūrė darnią konservatorišką šeimą ir tapo Skaisčiais. Tokiais pat skaisčiais, kaip ir visa pedopartija.

Su Gintare man teko garbė ne tik dvi kadencijas kartu būti Kauno miesto savivaldybės taryboje, bet ir visą tą laiką dirbti viename Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komitete.

Tai buvo tie nuostabūs laikai nuo 2007 iki 2015 metų su pusmečio pertrauka, kuomet miestą, skirtingai nuo dabarties, valdė labai vertybinis meras Andrius Kupčinskas, kurio vertybių apogėjumi tapo už geros komplektacijos Ferrari brangesnis konteineris, kurį vertybių nesuprantantys miestelėnai pavadino Auksiniu tualetu.

Nežinantiems priminsiu, kad vertybiniu tualetu apsimetęs paprasčiausias jūrinis konteineris miestui kainavo 527 tūkstančius litų.

Tačiau grįžkime prie Gintarės. Pažinau ją kaip labai protingą tarybos narę. Protingi žmonės kaip žinia mažai kalba. Ji beveik niekada nepasisakinėdavo nei tarybos posėdžių metu, nei komitete. Tai buvo eilinis fanatiškai atsidavęs pedopartijos kareivis, kuris savo nuomonę visada pakeisdavo į partijos privalomąją ir niekada neužduodavo kvailų klausimų.

Mano giliu įsitikinimu, finansų ministrės postas jai yra puikus atlygis už nuolankią ilgametę tarnystę pedopartijai ir jos vertybėms. Ar ji tinka šiam postui – spręskite patys. Tylėti būnant ministru nebeišeina, o kalbėjimas tapo problema. Ne tik dėl į kulkosvaidžio papliūpas panašių vienoda intonacija iššaunamų sakinių.

Man akivaizdžiai trūksta išsilavinimo suprasti jos robotogreitakalbę ir ja beriamus išminties perlus, nors esu ekonomikos magistras, o finansus man dėstė nuostabi profesionalė daktarė Zina Gaidienė. Ką dar prisimenu apie Skaistę? Ji kalbėdama niekada nežiūrėdavo kitam žmogui į akis. Niekada.

Jos jau pavardėje užkoduoti skaisčiojo gyvenimo draugo man gyvenime sutikti neteko. Jis, kaip ir dauguma pedopartijos aktyvistų niekada nedirbo jokio kito darbo, išskyrus egzistavimą valstybės tarnyboje. Aukščiausias iki šiol pasiekimas yra nuo 2012 iki 2016 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.

Kodėl šiandien kalbu jums apie Skaisčius? Ogi todėl, kad ateidami prie lovio, pedopartijos atstovai labai daug sapaliojo apie naujos rūšies vertybinę politiką. Dar likus metams iki seimo rinkimų, kandidatuodama į prezidentus, 2019 metų gegužės mėnesį dabartinė premjerė trenkė tokį pareiškimą:

„Konstitucija teigia, kad valdžios institucijos tarnauja žmonėms. Niekas labiau nenaikina teisingumo nei susidūrimas su nepagarba piliečiui, biurokratizmu, su kuriuo susiduriama institucijose, kuriose turi gauti paslaugą.

Niekas labiau nežudo pasitikėjimo savo valstybe nei poreikis su ja bylinėtis teisme, kai klausimą galbūt buvo galima išspręsti vienoje iš inspekcijų, direkcijų ar departamentų.

Mes daugybę metų, deja, buvome nuvertinę – tiek moraliai, tiek materialiai – institucijų darbą ir ten dirbančius žmones. Ir nors tai nėra pateisinimas, bet akivaizdu, jog tokia padėtis demotyvuoja žmones veikti Konstitucijoje apibrėžta dvasia – tarnauti žmonėms.

Pripažinimas, kad pigi valdžia brangiai kainuoja mums visiems, ir gebėjimas adekvačiai vertinti kompetentingus valstybės institucijų darbuotojus yra svarbus, kertinis. Kaip ir tinkama kontrolė, grįžtamojo ryšio formavimas, atsiprašymas už klaidas, jei tokių padaryta, atsivėrimas.”

Šiandien visi matome, kad šie tekstai verti lygiai tiek, kiek į didžiųjų prekybos tinklų maišelius seimo nariams supakuoti Lietuvos ūkininkų linkėjimai.

Grįžkime prie skaisčiųjų Skaisčių. Prieš dešimtmetį dabartinė ministrė, būdama miesto tarybos nare neblaivi įkliuvo patruliams tolimą 2013 metų liepos 19-ąją po vidurnakčio Kauno rajone, Noreikiškių kaime ir pūstelėjo į alkotesterį net 0,8 promilės, už ką gavo minimalią nuobaudą: dėl vairavimo išgėrus vienerius metus negalėjo vairuoti automobilio ir turėjo sumokėti vieno tūkstančio litų baudą.

Gyvenimas, o kartu ir karjera nenumaldomai judėjo į priekį. Skaisti šeima toliau rodė pavyzdį tamsuomenei, kaip gyvena elitas.

2018 metais pasirodė tokia žinia: „Nacionaline žemės tarnyba nustatė, kad Seimo narės Gintarės Skaistės šeima neteisėtai savo reikmėms naudoja valstybinę žemę prie ežero Vilniaus rajone.

Skaisčių šeima valstybinėje žemėje įsirengė daržą, pasiklojo taką iki ežero.” Seimo narės skaistusis sutuoktinis tuo metu ilsėjosi nuo eilinio patarėjavimo ir užėmė kuklias, bet tikrai šiltas Kultūros Paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Praėjo dar penkeri metai. Per tą laiką skaisčioji Gintarė tapo finansų ministre ir šią savaitę mus, dirbančius ir uždirbančius jiems pinigus išvadino „gyvulių ūkiu”, o skaistusis Audrius tyliai persikėlė dar arčiau tikrai didelių pinigų. Jis jau kuris laikas nutūpęs Nacionalinėje mokėjimo agentūroje ir ten yra Teisės departamento direktorius.

Nežinantiems išduosiu paslaptį, kad ši agentūra kasmet paskirsto maždaug po vieną milijarda (!) eurų biudžeto ir ES paramos pinigų. Tačiau skaistusis Skaistys nori būti generolu: pikti, bet gerai informuoti liežuviai plaka, kad A. Skaistys dalyvavo konkurse į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo poziciją.

Ši įstaiga pavaldi Aplinkos ministerijai, kuriai vadovauja liberalas aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Vis dėlto dalyvavimas konkurse A. Skaisčiui baigėsi nesėkmingai: jis nelaimėjo ir vadovu netapo. Gal todėl, kad ministras ne pedopartijos.

Ir štai prieš kelias dienas nesuprantamu būdu į portalą Delfi pateko štai toks dialogas:

„Reiškia, čia yra išmoka už plotą. Čia yra priedai už vaikus ir t. t. Plius alga“, – A. Muzikevičiui dėstė R. Petrašiūnas. „O kokia alga?“ – pasitikslino A. Muzikevičius. „Maksimumas, man atrodo“, – nurodė R. Petrašiūnas.

„O reikalavimai? Atitikčiau juos?“ – paklausė A. Muzikevičius.

R. Petrašiūnas patarė dėl to nesukti galvos: „O reikalavimai tokie, kad reikia daryt paskyrimą ir nesukt galvos.“

Ir toliau grįžo prie darbo Dubajuje privalumų vardijimo: „Situacija tokia: domėjaisi – nesidomėjai, plius ten yra visokie sveikatos draudimai, kur ten žmonės dantis tvarkosi. Žodžiu, sąlygos tai afigienos. Aš nežinau, ką dar galima geriau pasiūlyt.“

Tai iš VSD už interesus energetikos srityje išmestas ir Žemės ūkio ministro patarėju tapęs Rokas Petrašiūnas įkalbinėja dabartinį NMA direktorių atsisakyti savo pareigų ir siūlo jam afigienas sąlygas. Įkalbinėja tam, kad Audriui Skaisčiui atsilaisvintų vieno milijardo vertės NMA generolo vieta.

Beje, kad šis dialogas yra akivaizdi prekyba poveikiu mato visa Lietuva, išskyrus STT pacanus.

Jei šitaip Lietuvoje elgiasi šeimynėlė, kuriai likimas padovanojo Skaisčių pavardę, tai galima tik įsivaizduoti, kaip elgiasi tie, kurių pavardės Kreiviai. Arba kokia Armonaitė su savo klasiokėm ir grupiokėm, apie kurias suprantama ji nieko nežino.

Ir kaip gi čia neprisiminti gyvojo klasiko Juozo Erlicko, kuris apie tokią Liepą Kiauleikytę, savo negebėjimą mokytis pridengusią skandalu ir apkaltinusią principingą dėstytoją seksualiniu priekabiavimu, kažkada pasakė: „atitiko medis gyvulį.”

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.