infa.lt

Facebook nuotr.

Teisininkas Mozeris Alvis, savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino mintimis apie skiepytų ir neskiepytų nuo Covid-19 žmonių galimybes išvengti ligoninės, kurios, tiesą sakant, patvirtina tai, ką daugelis žmonių įtarė jau seniai:

Šiandieną liūdai pagarsėjęs melagienų portalas delfi.lt rubrikoje „Rinkis gyvenimą” paskelbė šį šedevrą https://www.delfi.lt/multimedija/rinkis-gyvenima/didelio-masto-tyrimas-parode-kaip-pfizer-biontech-ir-astrazeneca-veikia-realaus-gyvenimo-salygomis.d?id=86596625

Apie tai, kad receptinių vaistinių preparatų reklama yra griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo, jau esu rašęs. Tačiau kam tai įdomu? Absoliučiai niekam. Kodėl?

Todėl, kad kažkas, matyt, įsivaizduoja, jog žmonių sveikatą būtina saugoti (o gal ją žaloti?) nepaisant to, ar pasirinktos priemonės, būdai ir metodai yra suderinami su įstatymo raide ir Konstitucija saugomomis konstitucinėmis vertybėmis, ar ne.

Todėl, dar kartą neabejodamas ir drąsiai tvirtinu – tai, kas šiuo metu Lietuvoje vyksta, yra gerai organizuota ir kriminalinių struktūrų (kitaip jų vadinti negaliu) globojama ataka prieš Lietuvos žmones ir jų sveikatą.

Tie, kam įdomu ir aktualu, pirmiau minėtą šedevrą perskaitysite. Aš paminėsiu ir atskirai pakomentuosiu tik kelias jo ištraukas (nebūtinai jas pacituodamas).

Pirma, liūdnai pagarsėjusio melagienų portalo straipsnelyje aprašomos ir tarpusavyje palyginamos visos trys šiuo metu Lietuvoje registruotos vakcinos. Tuo tarpu Farmacijos įstatymo 48 str. 4 d. labai aiškiai reglamentuojama, kad: „Farmacinę informaciją, kurioje lyginami keli vaistiniai preparatai, iš kurių bent vienas yra receptinis, galima pateikti tik sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams.”.

Taigi vakcinų palyginamoji analizė gyventojams negali būti teikiama, tačiau delfi.lt – vienam iš dezinformacijos lyderių Lietuvoje, įstatymai juk negalioja, ar ne?

Antra, Farmacijos įstatymo 48 str. 2 d. reglamentuoja: „Farmacinė informacija apie registruotus vaistinius preparatus turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką.”. Tuo tarpu delfi.lt rašliavoje pateikiama tokia šūsnis oficialiai paskelbtos vakcinų charakteristikų santraukoms prieštaraujančios informacijos, kad net nėra prasmės apie tai kalbėti…

Trečia, Farmacijos įstatymo 48 str. 9 d. reglamentuoja, kad: „Skleisti farmacinę informaciją turi teisę vaistinio preparato registruotojas ir (ar) jo atstovas, asmuo, turintis farmacinės veiklos licenciją dirbti su vaistiniais preparatais, išduotą šio įstatymo nustatyta tvarka, asmens sveikatos priežiūros įstaiga.”. Viskas. Taškas. Daugiau niekas kitas. Jokie usoniai, striogos, balevičiai ar kiti, neturintys farmacinės veiklos licencijos, farmacinės informacijos apie vakcinas neturi teisės skleisti. Ir prašau nemaišyti asmens, turinčio farmacinės veiklos licenciją, su sveikatos priežiūros specialisto licenciją turinčiu asmeniu.

Tiesa, gal usoniai, striogos ar kiti yra vakcinos registruotojo oficialiais atstovais? Tokiu atveju jie turėtų tą aiškiai ir deklaruoti. Bet į ką aš čia apeliuoju…

Ketvirta, tame straipsnelyje taip pat rašoma, kad abejones dėl „AstraZeneca” vakcinos sausio mėn. viduryje pasėjo tokia „niekam nežinoma” Vokietijos imunizacijos komisija. Tikrai?

„Niekam nežinoma” Vokietijos imunizacijos komisija? Matyt todėl lietuviškoji (be jokios abejonės – nepriklausoma) Ekspertų taryba, į kurios sudėtį įeina tokie imunizacijos asai, kaip duomenų mokslininkas, vyriausioji Lietuvos skautininkė, verslo konfederacijų ir federacijų prezidentai, vieną dieną ėmė ir pyst nusprendė, kad tai jie – skautininkai ir verslininkai, o ne kažkokia Vokietijos imunizacijos komisija, geriau žino, jog „AstraZeneca” yra veiksminga ir vyresniems nei 55 m. asmenims, todėl ja drąsiai gali būti „šaudom” visi nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Ir penkta. Šiame apgailėtiname straipsnelyje rašoma apie tai, kad plačiai atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog vakcinos nuo patekimo į ligoninę apsaugo nuo 85% iki 94%.
Tikrai? Ar tikrai vakcinos nuo patekimo į ligoninę apsaugo net nuo 85% iki 94%? Jei taip, tuomet paskaičiuokim, gerbiamieji kurmiai.

Lietuvos gyventojų bendras skaičius 2 792 000 ir iki šių metų pradžios NĖ VIENAS JŲ NEBUVO PASKIEPYTAS. O kokiam skaičiui NEPASKIEPYTŲ Lietuvos žmonių per metus laiko buvo diagnozuota Covid-19 liga? Taip, teisgingai, ji buvo diagnozuota 200 000 gyventojų. Ir kiek tai bus procentų? Jei neklystu, 7%. O kiek iš 200 000 (tų 7%) pateko į ligonines? Bet tai net nesvarbu…

Taigi, nereikia būti A. Einšteinu – net jei sutiktumed su tuo, kad visi 200 000 susirgusiųjų pateko į ligonines (nors, žinoma, taip nebuvo), jūsų šansas patekti į ligoninę siekė ne daugiau kaip 7%. Kitaip tariant, BEVAKCINIS veiksmingumas yra net 93%.

Tuo tarpu usoniukas straipsnelyje postringauja apie tai, kaip yra šaunu, kad pasiskiepijus vakcina apsauga nuo hospitalizacijos siekia net nuo 85% iki 94%…

Tad aš tikrai renkuosi Gyvenimą
❤️