infa.lt

youtube kadras

Po „Covid” vakcinacijos, kuri JAV buvo privaloma, pačiose Jungtinėse Valstijose konkrečiai ir pasaulyje bendrai, sumažėjo pasitikėjimas kaip pačiomis vakcinomis, taip ir valdžių politika sveikatos srityje. Apie tai rašo amerikiečių „Politico” leidinys, pateikdamas tokio pasipriešinimo pavyzdžius ir priežastis.

Kol įstatymų leidėjai atsigauna po pandemijos sukeltų pagirių, visoje šalyje vakcinų politika pristabdyta, rašo „Politico”.

SACRAMENTO, Kalifornija – ŽPV vakcina, kuri esą gali apsaugoti tūkstančius žmonių nuo gimdos kaklelio ir burnos ertmės vėžio, buvo naudojama jau beveik du dešimtmečius, todėl kadaise atrodė, jog demokratai mėlynųjų (Demokratų) Kalifornijoje lengvai priims sprendimą įpareigoti ja skiepyti moksleivius, rašo leidinys.

Tačiau vienoje liberaliausių JAV valstijų, kuri tapo organizuoto ir sėkmingesnio antivakcininio judėjimo, kilusio po pandemijos, auka, įstatymo projektas buvo neatpažįstamai sušvelnintas.

Kovos su skiepais aktyvistai tai padarė ne patys. Galingiausias dalykas, privertęs įstatymo projekto autorių atšaukti privalomą vakcinaciją, buvo tai, kad įstatymo projektui pasipriešino mokyklų rajonai”, – sakė Džošua Kolmanas (Joshua Coleman), įkūręs grupę „V for Vaccine”, kovojančią su tokiais reikalavimais.

Nors oficialiai įstatymo projektui pasipriešino tik keletas daugiausiai nedidelių kaimo rajonų, valstijos mastu veikiančios švietimo grupės taip pat pradėjo privačiai spausti įstatymų leidėją atsisakyti savo pasiūlymo arba jį sušvelninti.

Toksiškos pandemijos laikų kovos dėl skiepų ir mokyklų uždarymo pavertė vakcinų politiką radioaktyvia net ir dėl ligų, visiškai nesusijusių su Covid-19.

Kalifornijoje, kur įstatymų leidėjai iki 2019 m. prastūmė vienus griežčiausių šalyje privalomo skiepijimo įpareigojimų, mokyklos vengia vėl įsitraukti į šią kovą.

Visose JAV mėlynųjų valstijų politikai beveik atsisakė bandymų kurti naują vakcinų politiką ir dabar paprasčiausiai stengiasi išlaikyti dešimtmetį trukusius visuomenės sveikatos politikos laimėjimus.

Šiais metais Viskonsine, Kalifornijoje ir Masačusetse mėginimai įvesti privalomą vakcinaciją moksleiviams buvo nesėkmingi, o tai yra stulbinantis posūkis po sėkmingo siekio sugriežtinti privalomų vaikiškų skiepų išimtis.

„Galima sakyti, kad diskusijose dėl vakcinų vyrauja nauja paradigma”, – sakė Troy Flint, Kalifornijos mokyklų tarybų asociacijos atstovas spaudai, kuris nepareiškė oficialios pozicijos dėl įstatymo projekto. „Manau, kad jaučiamas nuovargis spręsti šį klausimą dėl to, kokį poveikį mokiniams padarė asmeninio mokymo nutraukimas, taip pat dėl to, kad šį klausimą supa vitriolis, galintis atitraukti dėmesį.”

Prieš skiepus pasisakantys aktyvistai, kurie teigia, kad skiepai yra asmeninis pasirinkimas ir valstybė neturėtų jų įpareigoti, pasinaudojo šiuo nenoru – ir pastaruoju metu jie pasiekė pergalę. Vos per vienerius metus Sakramente pasiūlymai leisti jaunesniems paaugliams skiepytis be tėvų sutikimo, įpareigoti mokyklas ir kai kuriuos darbdavius skiepytis Covid-19 vakcina ir sugriežtinti vakcinų ataskaitų teikimo reikalavimus prarado pagreitį, nes juos prislėgė pandeminis nuovargis ir didėjantis visuomenės nepasitenkinimas visuomenės sveikatos įsakymais.

ŽPV įstatymo projekto autorė, asamblėjos narė demokratė Cecilia Aguiar-Curry, sakė: „Žmonės labai atsargiai žiūri į mokslą ir duomenis”. Ji pridūrė: „Turiu turėti tvirtą stuburą”.

Tai grėsmingas ženklas valstijų galimybėms priimti naujus skiepų įstatymus.

„Įstatymų projektų, susijusių su vakcinų politika, lavina – tiesiog potvynis, bet jie daugiausia neigiami”, – sakė Brentas Ewigas, vyriausiasis Imunizacijos valdytojų asociacijos, kuri keliauja iš vienos valstijos į kitą, kad pasipriešintų nedidelėms, bet garsiai veikiančioms „medicinos laisvės grupėms”, politikos ir ryšių su vyriausybėmis specialistas.

„Šiuo metu vakcinų politika yra tokia, kad mes laikomės sustabarėjusios pozicijos.”

Prieš skiepus nusistačiusi pusė nelaukia

Dar prieš oficialiai pristatant Aguiar-Curry ŽPV įstatymo projektą, „tėvų pasirinkimo” ir „medicinos laisvės” šalininkų grupės vaikščiojo po valstijos Kapitolijaus sales ir susitikinėjo su išrinktais pareigūnais, jei kas nors Sakramente užsimanytų vėl bandyti įpareigoti skiepyti Covid-19 vakcina.

Kai demokratė pagaliau pasiūlė įpareigojimą (dėl privalomų skiepų) dėl ŽPV, kurį prieš daugelį metų, vykstant ankstesniems skiepų karams, jį buvo raginama atidėti, politika jau buvo užgrūdinta. Beveik iš karto jos įstatymo projektas, pagal kurį mokiniai, norėdami lankyti mokyklą, iki aštuntos klasės privalėtų pasiskiepyti ŽPV vakcina, tapo problema.

2007 m. Teksasas tapo pirmąja valstija, įpareigojusia 11 ir 12 metų mergaites skiepytis nuo ŽPV, kai tuometinis respublikonas gubernatorius Rikas Peris (Rick Perry) pasirašė įsakymą.

Jo veiksmus greitai atšaukė valstijos įstatymų leidžiamoji valdžia, kilus visuomenės pasipiktinimui dėl vakcinų gamintojos „Merck” lobizmo ir rinkimų kampanijos įnašų gubernatoriui. Tai metė ankstyvą politinės korupcijos šešėlį ant vakcinos, kurį skeptikai nuo to laiko vis dar palaiko.

„Tikrai nenorima įvesti jokios aktyvios politikos, kuria būtų siekiama pagerinti vakcinų kokybę, nes kai tik apie tai pradedama kalbėti viešojoje erdvėje, iškyla realus pavojus, kad prarasime pozicijas.”

Ryanas Westergaardas, Viskonsino sveikatos paslaugų departamento vyriausiasis gydytojas

Kalifornijoje šiais metais privalomų vakcinų priešininkai pradėjo skambinti į beveik visų Asamblėjos sveikatos komiteto narių biurus ir skųstis dėl įstatymo projekto. Jie skelbė kvietimus „Twitter” ir „Facebook” tinkluose, ragindami bendraminčius atvykti į klausymus.

Tačiau prieš skiepus pasisakančios grupės, kurios valstijos Kapitolijuje paprastai laikomos marginaliomis, taip pat rėmėsi pandemijos paveikto pasaulio švietimo pavyzdžiais, kai švietimas ne vienerius metus išgyveno varginančius debatus dėl nuotolinio mokymosi, maskavimosi ir skiepų įpareigojimų. Jie kreipėsi į mokyklas ir bažnyčias – dvi vietas, kurios atsidūrė Kovid visuomenės sveikatos kovų kryžkelėje – ir iš ten mobilizavosi.

Aguiar-Curry, stengdamasi sukelti kolegų entuziazmą dėl įstatymo projekto, toliau jį keitė – iš pradžių panaikino privalomą įpareigojimą skiepytis vidurinių mokyklų moksleiviams ir jį perkėlė kolegijų studentams, o vėliau įpareigojimą pakeitė rekomendacija.

„Maniau, kad padariau jiems didelę paslaugą”, – sakė Aguiar-Curry. „Aš išbraukiau mokyklas iš įstatymo projekto, nes jos buvo dėl to sunerimusios.”

Po vakcinų pandemijos kilusi reakcija paskatino vakcinų šalininkus visoje šalyje manyti, kad geriausia, ką jie gali padaryti, tai apsaugoti jau galiojančias taisykles.

Vajomingo ir Vakarų Virdžinijos respublikonų įstatymų leidėjai praėjusiais metais nesėkmingai bandė panaikinti visus mokyklose taikomus skiepų reikalavimus ir palengvinti vaikų atsisakymą skiepytis, sakė Bekė Kristensen (Becky Christensen), Saugių bendruomenių koalicijos (Safe Communities Coalition), kuri kiekvienoje valstijoje pasisako už provakacininę politiką, valstijų kampanijų direktorė.

„Mes tiesiog stengiamės laikytis turimų nuostatų”, – sakė Christensen, pažymėdama, kad „padėtis ir klimatas yra labai nepastovūs”.

Viskonsinas yra viena iš nedaugelio kitų valstijų, kuri šiemet per savo sveikatos apsaugos departamentą bandė įvesti bent kažkokius skiepų įpareigojimus. Tai, kas turėjo būti paprastas atnaujinimas – suderinti valstiją su federalinėmis rekomendacijomis, reikalaujančiomis, kad septintokai būtų skiepijami nuo meningito, o dvyliktokai – sustiprintai, – tapo įtempta politine problema, nes respublikonų įstatymų leidėjai ją užblokavo, sakė Viskonsino sveikatos priežiūros departamento vyriausiasis gydytojas Ryanas Westergaardas.

„Atmetimas buvo netikėtas, o reakcija daug intensyvesnė ir asmeniškesnė, nei tikėjomės”, – interviu sakė R. Westergaardas, pažymėdamas, kad Viskonsino mokyklose skiepų reikalavimai nebuvo atnaujinti dešimtmetį.

„Tikrai nenorima įgyvendinti jokios aktyvios politikos, kuria būtų siekiama pagerinti skiepų politikos kokybę, nes kai tik apie tai pradedama kalbėti viešojoje erdvėje, iškyla realus pavojus, kad prarasime pozicijas.”

infa.lt: Lietuvoje irgi pranešta, kad būtent po pandemijos metu vykdytos vakcinacijos politikos sumažėjo net iki tol buvusių įprastų skiepų vaikams priėmimas. Padaugėjo tėvų abejojančių jų saugumu ir nauda, ir juos galima suprasti. Viešojoje erdvėje atsiranda vis daugiau faktų, liudijančių, kad skelbta „patikima” pandemijos užkardymo politika atnešė daug žalos ja patikėjusiems žmonėms. (Primename plakatus gatvėse, kur pasiskiepiję laimi 3x – „nėra nerimo dėl viruso, nesitestuoja, neuždaromi namuose” – reklamos Vilniuje pavyzdys)

Iš kitos pusės, farmacijos kompanijos ilgalaikėje perspektyvoje pralošė, nes visuomenės pasitikėjimas kainuoja brangiau, nei milžiniškas pelnas gautas trumpuoju laikotarpiu. Tą liudija JAV vykstantis praregėjimo procesas, žlugdantis farmacijos pramonės pelnų planus. Politikams nedrįstant priešintis žmonių pozicijai.