infa.lt

nuotr.: © Arvydo Daunio

Dovilė Šileikytė „Švietimo naujienų“ korespondentė

Tęsiame temą apie siūlomą ugdymo ankstinimą. Šįkart pokalbyje dalyvauja  Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas. Pokalbio metu klausėme, ką jis, kaip tėvų atstovas, mano apie Prezidento siūlymą, kad į mokyklą vaikai pradėtų eiti sulaukę šešerių, priešmokyklinio ugdymo grupę – penkerių, o ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams būtų privalomas.

Kaip vertinate siūlymą, kad ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams būtų privalomas?

Privalomumo arba prievartinio aspekto įteisinimas įstatyme pažeistų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 str., 3 d., LR Konstitucijos 26 str., bei sukurtų galimybę ir vėl atsirasti tokiems pat precendentams, kurie buvo su Vaiko teisių įstatymo perlenkimu. Mūsų valstybės Konstitucijos 29 str. diskriminacija draudžiama, įskaitant ir socialiniu ar kilmės pagrindu.

Įstatymas, kuris įpareigotų ir užkrautų perteklinę naštą savo valstybės piliečiams (bet ne valstybei ir jos institucijoms) suteikti ir užtikrinti kokybiško ikimokyklinio ugdymo galimybę ir prieinamumą visiems norintiems, pažeistų pamatines teisinės valstybės doktrinos vertybes ir esminius demokratinės valstybės teisėkūros principus, prieštarautų mūsų Konstitucijai, tarptautinėms teisės normoms ir visuotinei žmogaus teisių deklaracijai.

Kokia situacija dėl ikimokyklinio ugdymo dabar?

2016 m. rugpjūčio 31 d. Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymas Nr. V-735/A1-459 jau numato galimybę, esant reikalui, įvesti privalomą ugdymą vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose ir kitais atvejais, jeigu tai sukelia pavojų vaiko sveikatai ar raidai. Po Vaiko teisių apsaugos įstatymo priėmimo 2018 metais, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu panaikinta Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita ir jos tvarka.

Nuo tada visos Lietuvos šeimos, auginančios vaikus, tapo „socialinės rizikos šeimomis“, nes galbūt jose gali atsirasti grėsmės pažeidžiamoms vaiko teisėms. 2018 m. priskaičiuojama iki 4 500 į šią kategoriją patenkančių vaikų, o šiuo metu – nėra jokios apskaitos, tyrimų ar aiškios ir pagrįstos statistinės analizės. Žinome tik, kad statistikos departamento duomenimis, 2020 metų liepos mėnesį Lietuvoje daugiau kaip pusė milijono gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos.

Ar visi jie rizikos grupėje, ar jų yra du, tris kartus daugiau? Jei būtų pasirenkamas socialinio, ekonominio ir kultūrinio (SEK) statuso faktorius – teoriniai skaičiai gal būtų visai kitokie. Bet kalbant apie šias šeimas, žodį PRIVALOMAS siūlyčiau pakeisti žodžiu PRIORITETINIS ar kitu. Tokiu būdu išvengtume supriešinimo tarp skirtingų socialinių grupių šeimų ir atskiro socialinio statuso stigmatizavimo

Kaip reikėtų įgyvendinti Prezidento siūlymą?

Iš tikrųjų finansavimo poreikis bus kelis kartus didesnis nei šiuo metu numatyta. Dabar Lietuvos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo finansavimas pagal BVP dalį, daugiau negu dvigubai mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Ar socialiai pažeidžiamų vaikų problemų sprendimas, padarant likusias 98 proc. šeimų mažiau saugiomis, yra moralus?

Vaikų teisių atstovai turės papildomą priežastį intervencijai į šeimą, ir galimą prievartos elementą prieš visas šeimas. Institucinė prievarta vėl blogins šeimų gyvenimą, demografinius rodiklius ir žmonių pasitenkinimą valdžios sprendimais.

Kaip šis klausimas sprendžiamas užsienio šalyse?

Švietimo srityje pažangiausios šalys, į kurias mes vis bandome (kol kas nesėkmingai) lygiuotis, yra nutarusios, kad į mokyklą vaikai pradeda eiti būdami septynerių metų – tai Suomija, Singapūras, Švedija, Pietų Afrika, kai kurios JAV valstijos. Nemažoje pasaulio dalyje šis slenkstis yra 6 metai, suteikiant galimybę tėvams nuspręsti, kad jų vaikas gali pradėti lankyti mokyklą metais vėliau.

Kai kurių šalių specialistai jau pradeda kalbėtis, diskutuoti ir sakyti, kad pas juos įvestas per ankstyvas ugdymas vis dažniau rodo neigiamų nei teigiamų pusių. Žinome, kad Lietuva liūdnai pirmauja savižudybių skaičiumi, ypač tarp jaunų žmonių. Juk Lietuvoje ir dabar, jau ne vienerius metus yra galimybė pradėti ugdymą anksčiau visiems norintiems.

Švietimo įstatymo 8 str. ir dabar numato galimybę vaikus ugdyti nuo 5 metų. Jau yra užaugusi ir visa tokių vaikų karta. Lietuvoje nebuvo atlikti jokie lyginamieji pasiekimų, psichologiniai, fiziologiniai ar kitokie tyrimai, taikyti būtent šiai vaikų grupei. Ar turime kokių nors tikrų ir faktine analize pagrįstų duomenų, kad dabar bandome šokti ten, iš kur daugelis jau bando bėgti?

Pasaulio vaikų psichiatrijos ir kitų medicinos sričių ekspertai ir mokslininkai sako – kol nėra susiformavę tam tikri vaiko fizinio kūno ir psichosomatiniai rodikliai, tol bet koks prievartinis išorinis intelektinis lavinimas, neatitinkantis natūralios vaiko raidos, gali sukelti nepataisomą žalą tiek psichinei, tiek ir fizinei vaiko raidai. O liūdniausia, kad tai gali pasireikšti po kelių ar net keliolikos metų.

Su kokiais iššūkiais švietimo srityje dabar susiduria savivaldybės?

Tai priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų trūkumas, vaikų pavėžėjimo problema (mažų vaikų pavežimui pritaikyto transporto trūkumas, lydinčio asmens finansavimas ir kt.), programų (priešmokyklinio ir pradinio ugdymo), pritaikytų jaunesnio amžiaus vaikams parengimas, patalpų trūkumas, visos dienos mokyklos ar pailgintos grupės organizavimas ir finansavimas, neigiama piliečių (tėvų) nuostata į prievartinius reikalavimus.

Dar prisideda ir vadybinis elementas, pavyzdžiui, įgyvendinant privalomą priešmokyklinį ugdymą vietoje visos dienos liko 4 ugdymo valandos. Dabar numatytos taip pat tik 4 valandos. Aplinka nepritaikyta. Psichologinis aspektas – iš tikrųjų tuo amžiaus tarpsniu labai didelis skirtumas 5 ir 6 metai, 6 ir 7 metai. Ar kaip visada siekiant kiekybės nenukentės kokybė? Neformalus ugdymas tapdamas privalomu suprastės dėl šalių santykio pasikeitimo.

Prievarta nebuvo, nėra ir nebus gerovės pagrindu, nes nekuria jo, tik laisvas ir sąmoningas pasirinkimas švietimu ir atsakomybės ugdymu daro iš tiesų realius ir giluminius pokyčius laisvės ir visuotinio gėrio link.

Dėkojame už nuomonę.

šaltinis: svietimonaujienos.lt