infa.lt

Lietuvos Kelionių Verslo Asociacijos steigėjų iniciatyvinė grupė:
–
Jolita Maslauskaitė – Targonskienė, UAB “Best Servis” Jonavos g. 6-5, Kaunas, Tel.: +370 618 26801 Jurgita Kaušinytė, UAB “Amberturas”
–
Mokyklos g. 3-87, Vilnius, Tel.: +370 687 90424 Ūdrius Armalis, UAB „Udriaus projektai“ Kovo 11-osios g. 88-53, Kaunas, Tel.: +370 610 39490 Armandas Burba, UAB „Prekybos namų RA kelionių agentūra“ S.Žukausko g. 39 Vilnius, Tel.: +370 699 25018

Lietuvos Respublikos Seimui
Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius
El. p.: priim@lrs.lt
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (Viceministrui Elijui Čiviliui) Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius
El. p.: kanc@eimin.lt
Ekonomikos komiteto nariams
Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius
El. p.: ekonkt@lrs.lt,
–
Sveiki, Gerbiamieji,
–
Su visa derama pagarba, kreipiamės į Jus – besikuriančios Lietuvos Kelionių Verslo Asociacijos iniciatyvinė grupė. Labai gaila pripažinti, tačiau apie skelbiamą „Turizmo gelbėjimo planą“, mes, turizmo verslo atstovai, sužinome tik iš nuogirdų ar spaudos pranešimų. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje turizmo srityje dirba virš 500 turizmo įmonių, tačiau šis planas, kaip ir kiti turizmo klausimai, derinamas tik su dvejomis asociacijomis, (LTA ir NVTA), kurių nariai nesudaro net 10 proc. turizmo rinkos dalyvių. Esant tokiam mažam narių skaičiui, šių asociacijų nuomonė negali atspindėti tikrosios ir daugumos turizmo rinkos dalyvių nuomonės. Todėl, mes, smulkaus ir vidutinio turizmo verslo atstovai, Lietuvos Kelionių verslo Asociacijos steigėjai norime išreikšti savo nuomonę apie pateiktą Turizmo gelbėjimo planą. Mes, būdami ir esantys atsakingi už mažąsias kelionių agentūras ir mažuosius kelionių organizatorius, negalime nepastebėti šiame „Turizmo gelbėjimosi plane“ didelės atskirties tarp Kelionių organizatorių (toliau KO) ir Kelionių agentūrų (toliau įvardinsime kaip KA). Ir, kaip bebūtų gaila, tačiau galėtume šį „planą“ įvardinti jį tik kaip didžiųjų KO Turizmo gelbėjimosi planu:

1. Neabejojame, kad būdamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viceministru žinote, kad Lietuvoje veikia daugiau negu 500 smulkių turizmo įmonių, kurios šiuo metu dirba, keisdamos kelionių organizatorių neįvykusias keliones, pirmieji iš klientų atremia spaudimą dėl pinigų grąžinimo, derina naujas sąlygas, ir už naujus pakeitimus dirba neatlygintinai. Taip pat turizmo versle yra daug individualiai dirbančių žmonių (MB ir IĮ), kurie neturi samdomų darbuotojų ir negalės pretenduoti net į šiuo metu paskirtas subsidiją „mikro įmonėms“ ir kt. paramos būdus.

2. Dėl kelionių agentūrų komisinio atlygio grąžinimo. Spėjame, kad užimdami Viceministro ar kitas aukštas pareigas, esate susipažinęs su KA veikla, kai KA įmonės parduoda keliones iš KO, o už suteiktas paslaugas gauna komisinį atlygį. KA komisinis mokestis – KA uždarbis, kuris paskirstomas darbo užmokesčiui, Valstybės mokesčiams, biuro nuomai ir administracinėmis išlaidoms apmokėti. Atšaukus keliones karantino metu, visas uždirbtas komisinis atlygis turės būti sugrąžintas iš KA galutiniam Klientui. O tai reiškia, kad KA negaus pajamų per karantino bei pokarantininį periodą, bet ir turės atiduoti didelį dalį komisinių už ne vieną praėjusį darbo mėnesį. „Gelbėjimosi Turizmo plane” nėra nei vienos priemonės ir pagalbos KA ar mažiesiems KO, nes parama bus skirta tik didžiųjų KO avansams sugrąžinti, tačiau šioje sumoje nebus įtrauktas KA komisinis mokestis, taigi papildoma finansinė našta bus perkelta ant KA pečių. Ar tai galima būtų vadinti visų Turizmo įmonių gelbėjimo planu? Manyčiau sutiksite, kad ne? Kad galima būtų tiksliau paaiškinti situaciją, panagrinėkime kitą paslaugos rūšį – pvz. advokatų komisinis mokestis už atliktą paslaugą, advokatas ar notaras sudarydamas sandorį gauna nustatyto dydžio komisinį mokestį. Kuris nepriklausomai nuo bylos baigties: net ir neigiamo Teismo sprendimo pasekoje nėra grąžinamas, nes paslauga atlikta ir už tai gaunamas uždarbis, kitaip – komisinis mokestis. Kas vyks su KA komisiniu atlygiu, nuo kurio yra sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams, išlaidoms, net ir mokesčiai Valstybei? KA komisinis atlygis turės būti grąžintas Klientui? Norime paklausti kaip turi išsilaikyti Kelionių agentūra, jei joms nėra ištiesta jokia pagalbos ranka? Jokia parama nenumatyta „Turizmo gelbėjimosi plane”, neturint jokių pajamų nuo vasario mėn, bei šiuo metu dirbant nemokamai, dar reikės surasti KA papildomų lėšų komisiniam atlygiui grąžinti, nors paslauga atlikta ir jau, beje, apmokestinta mokesčiais?

3. Dėl Turizmo gelbėjimo plane numatomų grąžintinų pinigų už neįvykusias keliones. Gerai

žinome, kad daugelis gautų KO pajamų už keliones, yra užsienio valstybių tiekėjų kišenėse ir lėšų atgavimas yra labai komplikuotas. Kai kurie tiekėjai apskritai atsisako grąžinti lėšas, siūlydami tik „kelionės vaučerius“. Todėl Valstybės parama Kelionių organizatoriams, atrodytų, yra puikus pasiūlymas, tačiau kyla daugiau klausimų nei atsakymų:

1) kas bus su tais Klientais, kurie užsisakė tik pavienes turizmo paslaugas: pavyzdžiui: tik avia bilietus, tik viešbutį ar pan.? Kas patikrins, ar KO gautas lėšas panaudojo pagal paskirtį, t.y. sugrąžino Klientui, o ne reklamai ar kitoms savo verslą gerinančioms priemonėms?

2) Kodėl paskolą grąžintiniems pinigams už neįvykusias keliones planuojama išduoti kelionių organizatoriams, o nesuteikti galimybės sudaryti trišalę sutartį: kur paskolos gavėjas būtų Kelionių organizatorius, tačiau pinigų mokėtojas būtų Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos organizacija?

Esanti atsakinga prieš galutinį Klientą, tarkime, KO bankroto atveju? Patikslinsime mūsų pareiškimą šiuo punktu. Daugelis iš mūsų žinome, kad esant KO bankrotui, už repatriacinius skrydžius, bei po bankroto likusius pinigus, galutiniam Klientui, paskirstydavo Turizmo departamentas (šiandien Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos organizacija). Kodėl ir šiuo metu VVTAO negalėtų prisiimti pinigų grąžinimo funkcijos? Konkreti grąžintina suma už neįvykusias keliones būtų sugrąžintina galutiniams Klientams. Taip būtų užtikrintas skaidrus pinigų grąžinimas, nebūtų jokių netikslingų KO išlaidų ar pinigų paskirstymo kitoms reikmėms, nei yra numatyta?

O paskolos už neįvykusių kelionių komisinį atlygį ir jo sugrąžinimą galutiniam Klientui, būtų išduodamos lengvatiniu būdu – Kelionių agentūroms. KA lengvatinė paskola (komisiniam atlygiui grąžinti) bus reikalingos lėšos, sugrąžinti komisinį atlygį Klientui, nes komisinis mokestis daugeliu atveju, jau yra apmokestintas ir išleistas. Jei paskolos KA nebus suteiktos ir KA neturės reikiamų

lėšų komisiniam atlygiui grąžinti, įmonės bus pasmerktos užsidaryti ar/ir bankrutuoti. Jeigu mūsų pasiūlymas būtų įvykdytas, laimėtų visi dalyviai:

1. Klientai gautų visus savo pinigus (avansą iš KO ir komisinį atlygį iš KA);

2. Kelionių agentūros turėtų galimybę išgyventi ir toliau darbuotis turizmo srityje,

3. Iš Valstybės gauti pinigai lengvatinei paskolai, kuri reikalinga KO apmokėti už neįvykusias kelionėms, perdavus pinigų išmokėjimo galimybę Valstybinei Vartotojų organizacijai būtų skaidriai paskirstyti tik Klientams.

3) Naujame turizmo gelbėjimo plane nėra įvardintos priemonės padėti turizmo įmonėms, kurios pardavė pavienes turizmo paslaugas: avia bilietus, viešbutį, pervežimo paslaugas ir pan.

4. Gelbėdami turizmą Jūs norite dar kartą sumokėti Kelionių organizatoriams? Nors ir teigiama, kad kelionių organizatoriai patyrė nuostolių dėl repatriacinių skrydžių, tačiau tai nėra visiška tiesa. Už šiuos skrydžius kelionių organizatoriai jau gavo pinigus iš pačių keliautojų. Išvykę žmonės jau buvo sumokėję už skrydį atgal, todėl organizatoriai patyrė nuostolius tik už tuščio lėktuvo skraidinimą į vieną pusę. Daugelių skrydžių atveju, taip pat buvo apmokėta ir skrydžio atkarpa į priekį, KO taip pat gavo lėšas, nes – už tai sumokėjo neišvykę turistai, kurie turėjo skristi ilsėtis artimiausiu laiku. Labiausiai glumina tai, kad į remiamų skrydžių sąrašą įtraukti tik dviejų organizatorių repatriaciniai skrydžiai, nors Lietuvoje veikia penki kelionių organizatoriai? Jeigu matote reikalingumą padengti repatriacinių skrydžių išlaidas, sveikintinas pasiūlymas, tačiau tokiu atveju, būtų tikslinga sugrąžinti pinigus už šiuos skrydžius turistams, kurie už tuos repatriacijos skrydžius yra susimokėję, o nesugrąžinti tik išskirtiniams Kelionių organizatoriams. Ir tai būtų pats logiškiausias pasiūlymas, nes buvo atvejų, kad KO atsisakė grąžinti turistus į Lietuvą, nors turistai ir buvo sumokėję už šiuos skrydžius.

Matome sekančias priemones padėti turizmo verslui:

1. Tikėtina, kad turizmo verslas stagnuos daugiau nei 6 mėn., tad prašome išmokėti fiksuotas subsidijas mikro įmonėms iki 9 darbuotojų, skaičiuojant po 1500 Eur kiekvienam mikro įmonės darbuotojui ,pvz. jei įmonėje yra 8 darbuotojai, (8×1500, išmokėti 12000 Eur). Subsidija galiotų taip pat ir tik individualiai dirbantiems asmenims (gidai, MB bendrijų bei IĮ nariai), kurie dirba savarankiškai ir/ ar neturi samdomų darbuotojų.

2. Prognozuojama, kad turizmo verslas sugrįš į buvusias apimtis per 2 metus. Norėdami išsaugoti mikro Turizmo įmonių bei savarankiškai dirbančių ūkio subjektų likvidumą, įskaitant komisinių mokesčių sugrąžinimą, inovacijų plėtrą ir kt. siūlytume išduoti 15 proc. nuo 2019 metais gautų pajamų, beprocentinį kreditą. Ši paskola, turėtų būti išduodamas 10 metų terminui, su grąžinimo termino atidėjimu 2 metams. Kadangi bankai nenoriai išduoda kreditus turizmo įmonėms, Valstybė turėtų įpareigoti bankus išduoti kreditus įmonėms, neturinčioms įsiskolinimų Valstybei privalomąja tvarka.

1. 3. Mikro turizmo įmones ir savarankiškai dirbančius turizmo atstovus atleisti vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant po karantino pabaigos, nuo pelno ir GPM mokesčių.

4. Sumažinti turizmo, maitinimo, transporto ir kt. susijusioms paslaugoms PVM iki 9%., padarant produktus ir paslaugas finansiškai patrauklesniais, kas skatins didesnį naudojimą ir vartojimą.

5. Manome, kad tiek išvykstamajam, tiek atvykstamajam turizmui atsigauti trukdys uždarytos šalių sienos, todėl siūlome pratęsti subsidijas, kompensuojančias darbo užmokestį ir patalpų nuomą, 6 mėn. po karantino Lietuvoje pabaigos.

5. Kelionių organizatorių esamų prievolių įvykdymo draudimo poliso galiojimo terminas turėtų būti pratęstas 4 mėnesius nuo karantino Lietuvoje pabaigos.

Mūsų nuomone, šios priemonės padės išsaugoti apie 40 000 darbo vietų, padarys Lietuvos turistinį produktą konkurencingesniu ir patrauklesniu, stabdys ekonominį turizmą į kaimynines šalis, skatins vidinį vartojimą, mažins skurdą.

Dėkojame, už Jūsų dėmesį ir viliamės, kad skubiai kurtas „Turizmo gelbėjimosi planas“ dar kartą bus peržiūrėtas ir svarstomas, neišskiriant tik didžiųjų kelionių organizatorių, o atsižvelgiant ir į mažojo ir vidutinio turizmo verslo atstovus ar individualiai dirbančius asmenis.
–
Mielai prisidėsime savo žiniomis ir patirtimi prie tolimesnio gelbėjimo plano turizmui kūrimo, todėl prašome besikuriančią Lietuvos Kelionių Verslo Asociaciją įtraukti į visų su turizmo verslu susijusių klausimų svarstymą.
–
Pagarbiai,
–
Lietuvos Kelioniu Verslo Asociacijos steigėjų iniciatyvinė grupė
–
Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė
–
JOLITA,MASLAUSKAITĖ-TARGONSKIENĖ
–
Data: 2020-05-18 09:57:23
Paskirtis: Rastas LR Vyriausybei, Ekonomikos
komitetui, E.Čiviliui
Vieta: Kaunas