infa.lt

Apie žiniasklaidos, visų pirma didžiųjų medijų, vaidmenį kurį šioje psichozėje verta paminėti. Vis galvojau, kad dar palaukim, dar susibalansuos, bet liaudiškai sakant, mane „dabaigė” sergančio ir reanimacijoje gulinčio 14 mečio istorija, kuri perėjo per medijas, paskui buvo pagromuliuota Ritos Miliūtės ir kitų.

Šiaip asmens sveikatos duomenys juk kaip ir neviešinami. Sakykim, dabar niekas nekalba apie tuos vaikus, kurie su vėžiu grumiasi, su astma grumiasi, su autizmu susigyventi turi, bet, žinot, va 14-metis reanimacijoje, leidžiama suprasti, kad kalti dėl to tie valstybės priešai, kurie nesiskiepija. Ir suprask, kad laikas 14-mečiams skiepytis.

Kas tai? Tai tas pats Rusijos televizijose valkiotas “nukryžiuotas Ukrainoje nacionalistų berniukas”.

O kaip mielai aprašomi tie, kurie numirė nesikiepiję, o štai jei pasiskiepiję mirė, tai būtinai paaiškinama, kad toks sveikas žmogus mirė tik per atsitiktinumą – dėl amžiaus ar turėdamas gretutinių ligų. O tai paklauskim, kodėl nekeliami klausimai, kai 14 mečiai netenka tėvų dėl jų savižudybių, dėl to, kad tėvai miršta nuo infarktų ir insultų?

Mano nuomone, matome medijas, kurioms vadovauja jau ne žurnalistai, o politrukai – modeliuotojai, kai pati žiniasklaida tapo ne atspindinčia gyvenimą, o tik visuomenės poveikio priemone.

Rusijos propagandos schemos įdiegtos ir toliau tobulinamos. Žurnalistika didžiąja dalimi tapo tokia pat propaganda ir smegenų plovimu kaip ir sovietiniais laikais su viešais kai kurių žmonių ar reiškinių teismais ne todėl, kad jie kokį nusikaltimą padarė, o dėl to, kad jie ne valdžios pusėje ir jau kalti iš anksto, o su tokiais elementais galima ir reikia daryti bet ką, nes… tėvynė pavojuje.

„Nusikaltimus“ atrasim vėliau. Negirdėti dalykai – „žurnalistai“ netgi fiziškai ėmė stumdyti protestuotojus, politikai įstatymą priėmė ateidami į pagalbą, kad netrukdytų „dirbti”.

Žiūrint žinias – jau net nejuokinga, kai matai tas propagandines schemas, kaip parenkama argumentacija, pašnekovai, kaip sukamos temos ir vaizduojami reiškiniai.

Sakykim, Šeimų maršo renginyje žurnalistė pusę reportažo laiko pasakoja, kaip ji čia nejaukiai jaučiasi, kitą pusę – ima interviu iš LGBT simbolika pasipuošusių asmenų, kaip tie nesaugiai čia jaučiasi. Prie Seimo vykusio mitingo metu uoliai atrinkinėjami labiausiai „fotogeniškai“ kompromituoti galintys asmenys, vėliau vykusios riaušės, sako, irgi neprasidėjo tol, kol neatvyko televizijos.

Beje, kažkodėl niekam iš žiniasklaidos neįdomu, kaip Gedimino prospekte atsirado maišai su akmenimis, kuriuos saugojo policininkės.

Žodžiu, vaizdas man primena Rusijos televizijos reportažą per Čečėnijos karą, kai rusų tankas stovi kopūstų lauke, o žurnalistas sako: „Ach, jaunieji kopūstai, jei ne tie nacionalistai, būtumėt augę ir augę“.

Ir mūsų profesionalai jau specializuojasi kopūstų kančių aprašyme, priešų paieška. Tėvynė, t.y. vyriausybė, pavojuje. Jau nekalbu apie tai, kad nepriklausomais vaidinantys visokie tapinai ir jakilaičiai eina į ministerijų pasitarimus.

Į propagandos srautą įšoka net tokios nekaltos laidos kaip „Bučiuoju Rūta“, beliko sulaukti, kai kriminalinėse suvestinėse bus rašoma „žmoną mušė nepasikiepijęs“ arba „girtą avariją padarė nepasikiepijusi“.

Tiesa, kai ką galima ir sužinoti, ar net numatyti. Štai, sakykim, Skvernelis, kai buvo opozicijos lyderis, buvo beveik nekalbinamas, opozicijos vaidmuo buvo priskirtas praktiškai konservatorių satelitams socialdemokratų viršūnėms, o štai dabar kalbinamas kasdien.

Po truputį stengiamasi įtrinti, kad jis įžengs į Vyriausybę, kad nebūtų per didelė staigmena. Taigi, matom ne žiniasklaidą, o propagandos mašiną, kuriai vadovauja politrukai, kurie nenustoja triūbinti apie žūstančią Žemę, kad nesipriešintumėt automobilių taršos mokesčiui.

Nepaisant kai kurios sėkmės juodinant ir kompromituojant, žmonės ima tai jausti, ką rodo super žemas pasitikėjimo žiniasklaida reitingas.

Galima būtų rašyti ir rašyti apie tai, kad pati žiniasklaida ėmė užsiimti cenzūra, kokiais metodais gesina bet kokią kitą nuomonę, kaip kuria motrosovus ir zojas kosmodemjanskajas iš vadinamųjų mažumų gretų.

Žinot, pasigendu dar vieno elemento šitoje „nukryžiuotų berniukų“ propagandos ir chaoso terpėje. Galvoju, kad jis tuoj turi išnirti.

Atspėjote – tai Tautos vadas, Konstitucijos ir tvarkos garantas (toks yra galutinis rusiškos propagandos modelio tikslas), be kurio mes tiesiog negalime išgyventi.

Prognozuoju, kad Tautos vadas išdygs kaip grybas per naktį. O tai, ką matome ir girdime, tiksliausiai apibūdina tokie disidentai kaip „Mašyna vremeni“ daina – „Marionetės”.