Nuotrauka iš asmeninio autorės archyvo
Negeriu alkoholinių gėrimų apie 4 m. (su dviem menkomis išimtimis, kai buvo suvartotas labai nedidelis alkoholio kiekis).
Nerūkau.
Nevartoju narkotikų.
Ar tai yra kažkas ypatingo? Ne. Tą gali daryti kiekvienas be jokių ypatingų pastangų (žinoma, išskiriant tuos, kurie jau turi priklausomybę).
Aišku, galima ir nedaryti, jei visgi gyvenimo kokybė neįsivaizduojama be velnio lašų, cigaretės dūmelio ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Nors įprasta manyti, kad būtent abstinentai yra marginalai ir moralizuotojai, bet aš galiu suprasti tuos, kurie nori būti apsvaigę. Nepriklausomai nuo motyvų – skanu, kaip kitaip pailsėti ir t.t. ir pan. Ilsėkitės. Gardžiuokitės. Vemkite ir valykite – viskas Jūsų laisvai valiai.
Vienintelis erzinantis dalykas yra teiginiai esą „viskas su saiku sveika“ – suprask, jei negeri, tai tu jau kaip ir nesveikas.
Tačiau teiginys „viskas su saiku sveika“ pamirštamas, kai kalbama apie heroiną ar kitus stipriuosius narkotikus, fizines bausmes ar neištikimybę. Iš esmės tai yra teiginys, kuris kažkodėl taikomas tik kalbant apie alkoholį (nors ir sakoma „viskas„) . Vargiai kas sugalvotų pasakyti, kad pvz. neištikimybė „su saiku“ yra sveika, heroinas „su saiku“ yra sveika, galų gale, vaikus mušti „su saiku“ yra sveika. O ar kas nors pastojus penkiolikmetei dukrai sakytų, kad ir tai „su saiku“ sveika? Kiek žalingų dalykų galima pateisinti „saiku“? Taip, iš esmės tik alkoholį.
Nes tai yra tas žalingas dalykas, kurį daro dauguma visuomenės. O žalingi dalykai, kuriuos daro dauguma visuomenės (karas, darboholizmas ir pan.) dažniausiai vertinami teigiamai arba bent jau stipriai toleruojami.
Dėl to esant tokiam alkoholio vartojimo mastui, koks yra šiuo metu, tikėtis bent kiek atsakingesnio požiūrio į „saiko“ kriterijų yra naivu. Pripažinus faktą, kad žalingi dalykai „su saiku“ tampa geriausiu atveju mažiau žalingi, bet jokiu būdu ne naudingi, daugumai tektų sąžiningai atsakyti į klausimą – kodėl jie elgiasi žalingai?
O kaip tik šio atsakymo dauguma alkoholio vartotojų išgirsti nenori.
Dėl to jūs vartokite – su saiku. O aš nevartosiu – be saiko.
šaltinis: lidzita.lt
Daugiau šios autorės rašinių: Lidžita Kolosauskaitė
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
313
Leidžiama ...
Nepopuliari tema. Didžiajai daugumai net labai jautri tema, parodanti, kokie jie skysti.Todėl ta didžioji dauguma darys viską, kad išjuoktų tokių rašinių autorius ar tokių idėjų skleidėjus. Deja.
>Pro Bet su logika nepasiginčysi 🙂 Išjuokt, aišku, bandys, bet pagirios nuo to nedings.
Priklausomybė, kokia ji bebūtų, yra blogas dalykas. Pažįstu kelis visiškus abstinentus,kurie beveik visi buvo girtuokliai, vėliau nustojo gerti, ir bet kokia proga alkoholį keikia visais įmanomais būdais. Manau, kad tų žmonių priklausomybė alkoholiui nepaliko, negali juk jie tiesiog pamiršti ir nekreipti dėmesio į jį. Manau, kad išgeriantys šampano per naujus metus neturi priklausomybės, nes gali išgerti, o gali ir negerti, lyginant su mano minėtais abstinentais, negalinčiais pamiršti gėrimo. Naujus metus paminėjau tik kaip pavyzdį,- tradicijos taip pat yra priklausomybė, tik tai jau kita kalba
Palyginimui: kas turi didesnę priklausomybę alkoholiui- tas, kas išgeria porą taurių į metus, ar tas kas visai negeria, bet bent porą kartų į dieną atsimena jį (730 kartų per metus)