infa.lt

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Mykolas Majauskas ir Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė kreipėsi į Europos Centrinį Banką (ECB) dėl svarstomo bankų mokesčio, kai Seimo komitetas nutarė atsisakyti ekspertinės ECB išvados dėl laiko stokos.

„Nors komerciniai bankai neabejotinai nusipelno visuomenės neapykantos nepagrįstai didindami būsto paskolų palūkanas, prieš priimdami mokestinius sprendimus turime atidžiai įvertinti visas aplinkybes. Lietuvoje praktiškai nėra konkurencijos bankų sektoriuje, todėl nauji bankų mokesčiai gali būti nesudėtingai perkelti ant bankų klientų pečių“, – sakė Mykolas Majauskas.

Todėl parlamentarai prašo ECB įvertinti siūlymo apmokestinti bankus poveikį palūkanų augimui, naujų paskolų išdavimui, bankų paslaugų įkainiams, bankų sektoriaus koncentracijai ir Lietuvos ekonomikai.

Pareigą kreiptis į ECB nurodo ir Seimo Teisės departamentas, vertindamas registruotą įstatymo projektą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnyje nurodoma, kad su Europos Centriniu Banku konsultuojamasi dėl visų siūlomų Sąjungos teisės aktų, susijusių su jo kompetencija bei bet kokio nacionalinės valdžios institucijų teisės akto projekto.

Anot parlamentarų, ECB jau yra pateikęs savo oficialią nuomonę dėl panašių mokesčių pasiūlymų Lenkijoje 2016 m. ir Rumunijoje – 2019 m. bei nustatęs, kad tokio mokesčio įvedimas gali turėti nemažai neigiamo poveikio, tad patartina nuodugniai išanalizuoti jo poveikį.

Kartu Seimo nariai pažymėjo, kad BFK sprendimas nesikreipti į ECB dėl ekspertinės išvados yra elementarus atsakomybės kratymasis suprantant, jog Europos Centrinis Bankas, skirtingai nuo Seimui ir Vyriausybei pavaldžių institucijų, objektyviai ir nešališkai įvertintų tokią valdančiųjų iniciatyvą.

„Aš tvirtai tikiu, kad tai yra komiteto atsakomybė visapusiškai įvertinti siūlomus mokesčius, ir mes, kaip Lietuvos Respublikos parlamento nariai, neturime kitos išeities, kaip tik pateikti individualų prašymą įvertinti siūlomą bankų turtą apmokestinti Lietuvoje tais pačiais pagrindais, kurie buvo įvertinti 2016 m. Lenkijoje ir 2019 m. Rumunijoje“, – sakė Ingrida Šimonytė.

infa.lt replika:
Atmetus viską, kas nereikalinga, Seimo narių straipsnio pagrindinė mintis yra apie tai, jog bankų papildomas apmokestinimas gali neigiamai atsiliepti gyventojams. T.y. netiesiogiai rekomenduojama to nedaryti, tam pasitelkiant ir Europos Centrinį banką.