infa.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. Susitikime aptartos švietimo aktualijos ir skubos reikalingi strateginiai sprendimai: moksleivių ugdymo spragų kompensavimo galimybės, kontaktinio ugdymo palaipsnio atnaujinimo ir artėjančių valstybinių brandos egzaminų vykdymo planai, taip pat planuojami priėmimo į aukštąsias mokyklas pokyčiai ir Nacionalinis švietimo susitarimas.

„Mokiniai yra pamirštos pandemijos aukos, kuriems per šiuos metus atsiradusios žinių spragos gali ilgai atsiliepti ateityje. Tai kelia didžiulį susirūpinimą. Šiandien viena svarbiausių Vyriausybės užduočių – sklandus ir saugus kontaktinio ugdymo atnaujinimas ir maksimaliai efektyvus vasaros išnaudojimas tam, kad būtų kompensuojamos prarastos mokinių žinios“, – akcentavo šalies vadovas.

Prezidento teigimu, siekiant užtikrinti pedagogų, grįžtančių mokyti į mokyklas, sveikatos saugumą, jie turi būti paskiepyti kartu su senjorais, vasario–kovo mėnesiais.

O iki tol su moksleiviais nenuotoliniu būdu dirbantys mokytojai valstybės lėšomis turi būti profilaktiškai kas savaitę testuojami. Ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams galėtų būti skiepijami ir juos laikyti apsisprendę dvyliktokai.

Tarp pirmųjų, kurie pandemijai slūgstant grįš į mokyklas, pasak šalies vadovo, turėtų būti ne tik pradinukai ar darželinukai, kuriems sudėtingiau mokytis nuotoliniu būdu, bet ir abiturientai, kurių laukia valstybiniai brandos egzaminai. Prezidentas pabrėžė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi kuo greičiau išsklaidyti abiturientų, mokytojų ir tėvų nežinomybę bei pateikti visuomenei aiškų planą dėl egzaminų organizavimo.

„Mokslo metų mokyklose pabaiga šiemet negali būti mokslų pabaiga“, – sakė šalies vadovas, paraginęs ministrę ypatingą dėmesį atkreipti į neformalų papildomą ugdymą vasaros mėnesiais.

Ministrė J. Šiugždinienė Prezidentui pristatė planuojamus šių metų priėmimo į studijas pakeitimus – ketinamą didinti valstybės finansavimą vienam studentui.

Su tuo susijęs valstybės finansuojamų studijų vietų mažėjimas neabejotinai skaudžiausiai atsilieptų mažesnes pajamas turinčioms šeimoms. (Ar kam šioje valstybėje rūpi skurdžiai gyvenančios šeimos, kurias pati valstybė ir nustekeno? – infa.lt)

Pasak šalies vadovo, studijų prieinamumas visoms socialinėms grupėms yra būtina Gerovės valstybės sudedamoji dalis.

Todėl, kad šis prieinamumas būtų užtikrintas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius nesumažėtų drastiškai, studijų kainos kėlimas, Prezidento nuomone, turi būti pagrįstas ne tik lėšų perskirstymu, bet ir papildomu finansavimu. Planuojant vietas reikia remtis ankstesnių metų stojimo tendencijomis ir duomenimis, atsižvelgti į studentų nutraukiamų sutarčių ir neužimtų studijų vietų skaičių.

„Turi baigtis planavimas, kuomet iš anksto žinoma, kad liks neišnaudotų studijų krepšelių, nes dalyje studijų programų daug metų vienam stojančiajam planuojamos 2, o kartais ir trys preliminarios studijų vietos. Taip užtikrinsime balansą tarp finansavimo valstybei reikalingų studijų sritims ir asmenims, atitinkantiems reikalavimus valstybės finansuojamai vietai gauti“, – pažymėjo Prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, stojimo reikalavimai turėtų būti lankstesni ir socialiai jautresni – tikslinga peržiūrėti veikiančius mechanizmus, paskolų ir už studijas sumokėtos kainos kompensavimo galimybes, pasinaudoti tikslinių stipendijų instrumentu. Taip pat vertinti ne tik akademinius stojančiojo pasiekimus, bet ir asmens tinkamumą bei motyvaciją studijoms, sukauptas neformalias kompetencijas.

Susitikime šalies vadovas paragino ministrę neatidėlioti Nacionalinio švietimo susitarimo, kuris numatytas Vyriausybės programoje, įgyvendinimo. Susitarimas galėtų išspręsti įsisenėjusias švietimo problemas ir kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo. Prezidento nuomone, jame turėtų atsispindėti ambicingesnis, nei šiuo numatytas, MTEP finansavimas – 2030 m. jis turėtų siekti 3 proc. BVP.

Ministrė Prezidentą patikino, kad šalies vadovo inicijuotiems „Lygaus starto“ Švietimo įstatymo pokyčiams – vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų įtraukimui į ikimokyklinį ugdymą bei pasirengimui visuotiniam ikimokykliniam ugdymui – ruošiamasi jau dabar. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad planas turi būti rengiamas bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis ir būti pagrįstas finansavimu.