infa.lt

Europa susiduria su ilgalaike energetikos ir geopolitine krize

29 lapkričio
06:40 2022

Europa ant jaučio

„The Economist” rašo, kad Europa susiduria su užsitęsusia energetikos ir geopolitine krize. Kyla pavojus ne tik žemyno gerovei, bet ir transatlantiniam aljansui. Nors Europa ir JAV šiuo metu yra vieningos, dėl ekonominių sunkumų jos vis labiau tolsta viena nuo kitos. Tai susilpnins žemyną ir kels grėsmę jo pozicijai pasaulio arenoje.

Jei paklaustumėte Europos draugų visame pasaulyje, ką jie mano apie Senojo pasaulio perspektyvas, daugelis išsakytų dvi emocijas. Pirmasis – susižavėjimas. Padėdama Ukrainai pasipriešinti Rusijai, Europa pademonstravo vienybę, tvirtumą ir principingą pasiryžimą prisiimti didžiules išlaidas.

Antroji emocija – nerimas. Didžiuliai ekonominiai sunkumai bus išbandymas Europai ir jos atsparumui tiek 2023 m., tiek vėliau. Vis labiau baiminamasi, kad pasaulinės energetikos sistemos restruktūrizavimas, Amerikos ekonominis populizmas ir geopolitinis susiskaldymas kelia grėsmę ES ir ES nepriklausančių šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją, konkurencingumui.

Kyla pavojus ne tik žemyno gerovei, bet ir transatlantinio aljanso gyvybingumui. Neapsigaukite dėl pastarąsias savaites iš Europos plūstančių gerų naujienų. Energijos kainos sumažėjo, orai geri, o dujų saugyklos beveik pilnos. Tačiau energetikos krizė vis dar kelia rimtą pavojų.

Dujų kainos šešis kartus viršija ilgalaikį vidurkį. Lapkričio 22 d. Rusija pagrasino uždaryti paskutinį veikiantį dujotiekį, kuriuo dujos tiekiamos į Europą, o dėl raketų atakų visoje Ukrainoje nutrūko elektros energijos tiekimas. 2023 m. požemines saugyklas vėl reikės užpildyti, tačiau šį kartą dujos iš Rusijos nebus tiekiamos vamzdynais visiškai.

Vladimiras Putinas ne tik pakenks Ukrainai savo energetiniu ginklu. Remiantis vienu modeliu, įprastą žiemą 10% padidėjus realioms energijos kainoms, mirtingumas padidėja 0,6%. Taigi dabartinė energetikos krizė gali lemti daugiau kaip 100 000 papildomų vyresnio amžiaus žmonių mirčių visoje Europoje.

Tokiu atveju Putinas savo energetiniais ginklais už Ukrainos ribų atims daugiau gyvybių, nei jo ginklai, raketos ir bepiločiai lėktuvai nužudys Ukrainos viduje. Tai dar viena priežastis nurodanti, kodėl Kijevo pasipriešinimas Maskvai yra ir Europos kova.

Konfliktas taip pat sukelia finansinį pažeidžiamumą. Kylančios energijos kainos daro poveikį visai Europos ekonomikai. Europos Centrinis Bankas susiduria su opia dilema. Norėdama suvaldyti kainas, jis turi didinti palūkanų normas. Tačiau jei bus nueita per toli, tai destabilizuos silpnas euro zonos šalis, įskaitant skolų slegiamą Italiją.

Stiprėjant energetikos krizei, ginkluotas konfliktas parodė Europos verslo modelio trūkumus. Per daug Europos pramonės įmonių, ypač Vokietijos, priklausė nuo didelių energijos resursų pirkimų iš Rusijos.

Daugelis įmonių taip pat tapo priklausomos nuo kitos autokratinės valstybės – Kinijos, kuri tapo jų galutine rinka. Ryšių su Rusija nutraukimo perspektyva, kylančios kainos ir Vakarų bei Kinijos nesutarimai reiškia, kad daugeliui valdybų išauš atpildo valanda.

Šią baimę didina Amerikos ekonominis nacionalizmas, kuris kelia grėsmę ryšiams su Europa dėl Vašingtono teikiamų didžiulių subsidijų ir protekcionizmo savo įmonių atžvilgiu. Joe Bideno „Infliacijos mažinimo įstatyme” (Inflation Reduction Act / IRA) numatyta 400 mlrd. dolerių parama energetikos, gamybos ir transporto sektoriams, taip pat nuostatos, kurių bendra antraštė – „Make in America”.

Daugeliu atžvilgių ši schema primena dešimtmečius Kinijos vykdomą pramonės politiką. Kadangi kiti du pasaulio ekonomikos ramsčiai vis labiau demonstruoja intervencionizmą ir protekcionizmą, Europa, kuri nuo seno primygtinai reikalauja laikytis PPO laisvosios prekybos taisyklių, atrodo vis labiau panaši į naivų prasčioką.

Kompanijos jau pradėjo reaguoti į subsidijas. Vertinga Šveicarijos akumuliatorių pradedančioji įmonė „Northvolt” pareiškė, kad nori pradėti gamybą Amerikoje. Ispanijos energetikos įmonė „Iberdrola” JAV investuoja dvigubai daugiau nei Europos Sąjungoje.

Daugelis įmonių vadovų įspėja, kad JAV subsidijų ir aukštų energijos kainų derinys gresia didele Europos deindustrializacija. Vokietijos chemijos milžinė BASF neseniai atskleidė planus „visam laikui” sumažinti gamybą Europoje. Jai taip pat nenaudinga, kad Europa sensta greičiau nei Amerika.

Dėl prarastų investicijų Europa taps skurdesnė, o jos ekonominė galia ims mažėti. Jei palygintume prieškario BVP rodiklius, Europos padėtis yra blogesnė nei bet kurio kito ekonominio bloko.

Iš šimto vertingiausių pasaulio įmonių tik 14 yra Europos įmonės. Politikams kils pagunda nepaisyti taisyklių ir reaguoti į didėjantį įmonių lenktyniavimą savo subsidijomis. Vokietijos ekonomikos ministras apkaltino Ameriką, kad ji „pasisavina investicijas”. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragina Europą „atsibusti”.

Ginčas dėl subsidijų didina įtampą tarp Amerikos ir Europos. JAV finansinė ir karinė pagalba Ukrainai gerokai viršija Europos pagalbą. Atsigręžusi į Aziją, kad galėtų reaguoti į Kinijos iššūkius, Amerika piktinasi, kad ES nesirūpina savo saugumu.

ES pademonstravo siaubingą naivumą Rusijos veiksmų atžvilgiu. Šis ginkluotas konfliktas privertė Ameriką ir Europą susivienyti dėl D. Trumpo valdymo metais atsiradusios atskirties, tačiau kyla pavojus, kad jei kariniai veiksmai užsitęs, o ekonominė įtampa didės, jos vėl pamažu nutols viena nuo kitos. Putinui ir Kinijos vadovui Xi Jinpingui tai tikrai patiks.

Norėdama išvengti pavojingo skilimo, Amerika turi matyti platesnį vaizdą. J. Bideno protekcionizmas kelia grėsmę Europai netekti gyvybingumo, nors Amerika remia Ukrainos kariuomenę, o per Atlantą plaukia tanklaivių armados, aprūpinančios Europą energija.

Pagrindinis J. Bideno ekonominių veiksmų tikslas – išstumti Kiniją iš dominuojančios padėties pagrindinėse pramonės šakose. Amerika nesuinteresuota atimti Europos investicijų, teigia „The Economist”. Todėl Europos įmonės turėtų pretenduoti į energetikos subsidijas ir labiau integruotis į transatlantines energijos rinkas.

Tuo tarpu Europa turi apsaugoti savo ekonomiką nuo kylančių energijos kainų. Programos, pagal kurias vartotojams ir įmonėms pagrįstai subsidijuojami pagrindiniai energijos poreikiai, turėtų sumažinti paklausą, nes kainos, kaip ie Vokietijoje, augs.

Norėdama ilgainiui sumažinti energijos sąnaudas, Europa turi sparčiau pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, tačiau energijos rinka turi būti atvira konkurencijai. Žemynas taip pat turi prisitaikyti prie naujų saugumo realijų.

Tai reiškia, kad reikia daugiau lėšų skirti gynybai ir nuimti dalį naštos nuo Amerikos, kuri dėmesį sutelkia į Aziją.

Be susižavėjimo ir nerimo, transatlantiniuose santykiuose yra dar viena emocija – apmaudas. Ameriką erzina Europos ekonominė apatija ir nesugebėjimas apsiginti.

Europa piktinasi Amerikos ekonominiu populizmu. Ginkluotas konfliktas neturėtų padalyti Europos. Todėl ne mažiau svarbu, kad šis galingiausias ir įtakingiausias istorijoje demokratinis aljansas prisitaikytų prie naujų sąlygų ir išliktų, savo palinkėjimą išsako „The Economist”.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 166

Žymos:

Atsiliepimų 4

  1. VŽA    -  2022-11-29, 06:54

    Gerb. prezidentė D. Grybauskaitė dar karo pradžioje pasakė: „Putino karą – galima nugalėti tik karu”. Ukrainai PRIVALU duoti tolimo nuotolio ginklų. Nereikės net naudoti. Užteks Putinui ŽINOTI, jog Ukrainos raketa GALI sprogti Raudonojoje aikštėje, ir rusų barbarai ir teroristai nustos niokoję Ukrainą…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Europa    -  2022-11-29, 13:16

    susiduria su savo vadovu tarnyste JAV. Ir – niekuo daugiau! Jei sugebes parsidavelius likviduoti,sugebes ir atsigauti ekonomiskai,naudingai bendradarbiauti su kaimynais.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...