infa.lt

infa.lt montažas

Devyni karščiausi metai užregistruoti žmonijos istorijoje teko pastarajam dešimtmečiui. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, nekeičiant klimato pasikeitimų trajektorijos, kyla abejonių dėl gyvenimo Žemėje ateities. Tarptautinė ekspertų grupė paskelbė ataskaitą apie Saulės spinduliuotės valdymo pliusus ir trūkumus kuriant specialius debesis stratosferoje, kas yra viena iš geoinžinerijos strategijų.

Nepaisant to, kad klimato modeliai tampa vis tobulesni ir pažangesni, prognozuojant įvairių geoinžinerijos scenarijų pasekmes, mokslininkai neturi supratimo, kokia yra galima šių scenarijų įvykių raidos rizika aplinkai.

Vis dar nėra aišku, ar išmirimo rizikos ir gyvenamosios aplinkos keitimas išgyvenimo vardan yra didesni, jei bus naudojamos Saulės spinduliuotės valdymo technologijos, ir ar klimato kaita šiuo atveju sukels dar rimtesnes pasekmes, pradėjusi tokį klimato išbalansavimą, kurio dabar neįmanoma numatyti.

Teoriškai, Saulės spinduliuotės valdymas naudojant specialius debesis atspindės kai kuriuos spindulius atgal į kosmosą, panašiai kaip tai atsitinka po didelių ugnikalnių išsiveržimų. Manoma, kad bus galima periodiškai papildyti šiuos debesis ir kontroliuoti jų storį bei vietą, norint pasiekti norimą temperatūrą planetoje, rašo Phys.org.

Tačiau tyrimas atskleidė neištirtas kaskadinių sąveikų tarp ekosistemos funkcijų ir klimato pasekmes, esant įvairiems geoinžinerinių scenarijų atvejams. Autoriai padarė išvadą, kad klimato pasikeitimų švelninimas turėtų būti tęsiamas, nepriklausomai nuo Saulės spinduliuotės valdymo strategijos naudojimo.

„Nors purškiant aerozolius į stratosferą, Žemės paviršius gali būti atvėsintas iki norimos temperatūros, tačiau šis vėsimas gali pasiskirstyti netolygiai ir paveikti daugelį ekosistemos parametrų bei biologinę įvairovę“, – sakė ekologė, Mičigano universiteto profesorė Phoebe Zarnecke. – Lietus ir ultravioletinė spinduliuotė paviršiuje pasikeis, bus daugiau rūgščių lietų, vandenynų rūgštėjimas nesustos.

Kitaip tariant, geoinžinerija nėra panacėja sprendžiant klimato pokyčius. Kol kas šios technologijos atrodo kaip beviltiškas bandymas išvengti blogiausio, nesuprantant, prie ko gali privesti, iš esmės dar didesnis kišimasis į natūralius gamtos procesus.

Bet šiandien aišku viena – šį klausimą galiausiai spręs politikai, o ne mokslininkai.