infa.lt

Technologijų milžinės nori apriboti JAV žvalgybos agentūrų galimybes rinkti ir analizuoti naudotojų duomenis

Pagrindinės JAV technologijų bendrovės, įskaitant „Google” ir „Apple”, suintensyvino lobistinę veiklą JAV Kongrese, kad būtų užkirstas kelias Užsienio žvalgybos sekimo įstatymo 702 skirsnio pratęsimui, rašo „Kommersant”.

Įstatymo galiojimas baigiasi metų pabaigoje, ir bendrovės ketina siekti, kad šis skirsnis, kuriuo JAV žvalgybos bendruomenei leidžiama rinkti ir analizuoti elektroninių laiškų, telefoninių pokalbių ir panašius duomenis, būtų panaikintas. Bendrovės mano, kad žvalgybos agentūros piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir iš tikrųjų vykdo nepagrįstą Amerikos piliečių sekimą.

JAV technologijų milžinės „Google”, „Apple” ir „Meta” suintensyvino pastangas apriboti JAV žvalgybos agentūrų teisę rinkti ir analizuoti bendrovių klientų elektroniniu būdu siunčiamas trumpąsias žinutes ir kitą asmeninę informaciją, pranešė „Bloomberg” agentūra, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Bendrovių pastangos sutelktos į JAV Kongresą, kuris iki metų pabaigos turi nuspręsti dėl Užsienio žvalgybos priežiūros įstatymo (Foreign Intelligence Surveillance Act, FISA) likimo. Įstatymo galiojimas baigiasi gruodį ir įstatymų leidėjai turi arba uždrausti tai daryti, arba pratęsti jo galiojimą.

Ekspertai teigia, kad abi Kongreso partijos pritaria pratęsimui. Tačiau tiek demokratai, tiek respublikonai pritaria įstatymo pakeitimui, reaguodami į daugybę viešų ir slaptų pranešimų apie piktnaudžiavimą jo nuostatomis.

Bloomberg šaltinių teigimu, technologijų bendrovėms dabar tinkamas metas gauti tai, ko jos jau seniai reikalavo – apriboti įstatymo 702 skirsnio leidžiamus veiksmus.

Šiame straipsnyje visų pirma reikalaujama, kad bendrovės be orderio teiktų žvalgybos agentūroms visus nacionalinio saugumo tyrimams reikalingus pranešimus, telefoninių pokalbių įrašus ir kitą informaciją.

Nors tyrimai turi būti susiję su užsienio piliečiais, informacija, kuria reikia dalytis su žvalgybos agentūromis, taip pat gali būti susijusi su JAV piliečiais arba jiems priklausyti. Visa ši informacija turi būti saugoma specialioje duomenų bazėje, prie kurios prieigą turi visos žvalgybos agentūros, jei jos dalyvauja užsienio žvalgybos tyrimuose.

Iš tikrųjų daugelis žvalgybos agentūrų piktnaudžiavo 702 straipsnyje suteiktomis teisėmis. Visų pirma teoriškai informaciją iš duomenų bazės galima gauti tik pradėjus tyrimą, tačiau neretai žvalgybos pareigūnai pirmiausia peržiūri informaciją ir tik ką nors radę pradeda oficialų tyrimą.

Dažniausiai tokie kaltinimai pateikiami FTB pareigūnams. Pasitaiko ir kitų piktnaudžiavimo atvejų, kuriuos ne kartą minėjo ir žmogaus teisių gynėjai, ir įstatymų leidėjai.

Technologijų bendrovės turi savų, veikiau ekonominių, interesų riboti žvalgybos tarnybų prieigą prie informacijos. Kaip pastebi stebėtojai, bendrovių ir žvalgybos agentūrų santykiai ne kartą buvo kritikuojami ir atsidūrė skandalų centre, kaip, pavyzdžiui, Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) atskleidimo atveju.

Tokia kritika ir skandalai turi įtakos naudotojų pasitikėjimui bendrovėmis ir galiausiai jų pelnui. Todėl bendrovės nori, kad joms būtų suteikta teisė teikti daugiau informacijos apie tai, kaip dažnai vyriausybinės agentūros prašė duomenų apie jų naudotojus ir klientus, ir įpareigoti žvalgybos agentūras, pirmiausia FTB, išduoti orderį informacijai gauti, nurodant tikėtiną tokios informacijos poreikio priežastį, kai ji susijusi su JAV piliečiais.

Žvalgybos agentūros, ypač FTB, prieštarauja tokiems apribojimams, argumentuodamos, kad 702 skirsnis yra labai svarbi priemonė kovojant su teroristais ir kontroliuojant priešišką užsienio žvalgybos agentūrų veiklą.

Be to, FTB direktorius Kristoferis Rėjus (Christopher Wray) jau yra sakęs, kad vien per vienus metus jo darbuotojų naudojimasis minėta duomenų baze sumažėjo 93%. Todėl papildomų apribojimų nereikia.

Pranešama, kad technologijų bendrovės ketina bendradarbiauti su kongresmenais ir senatoriais per 2014 m. įkurtą organizaciją „Už valstybės priežiūros reformą”. Jai Kapitolijaus kalvos derybose atstovaus labai gerai žinomas ir įtakingas lobistas ir teisininkas Chadas Tanneris, kuris daugiau kaip dešimtmetį dirbo Senato žvalgybos komiteto biure, o dabar lobistinėje įmonėje „Monument Advocacy” užsiima kibernetinio saugumo klausimais.