infa.lt

Lietuvos Šeimų Sąjūdžio tarybos narys, Algimantas Rusteika savo Facebook paskyroje pasidalino informacija, kuri daugeliui skaitytojų nebus netikėta, nors iki tol oficialiai nepatvirtinta, tačiau dabar oficialiai pateikti duomenys liudija, kad žmogų galima sekti, naršyti jo asmeninius duomenis, kaupti apie jį informaciją net tada, kai oficialiai jis net nėra įtariamasis ar liudytojas. Tokia valstybė, kurioje tai vyksta vadinasi – (įrašykite pavadinimą patys).

♦

Tai, kad esame sekami valdiškos „žiniasklaidos”, ieškančios menkiausių kabliukų prikibti prie kiekvieno iš liberalkonservatorių oponentų asmeninio gyvenimo, verslo, turto, darbo bei kitų reikalų tam, kad pradėtų juodinimo ir patyčių kampaniją – jau seniai įpratome.

Štai, pažiūrėkite, kiek kartų vien visokios LRT indrutės, kurpdamos „kriaušių anatomijas”, knisosi po Registrų centro duomenų bazes ir tikrino viską apie Lietuvos Šeimų Sąjūdžio asmenis – matote? Aišku, užklausos Registrų centrui, kurios yra mokamos, buvo apmokėtos iš „visuomeninio” transliuotojo, išlaikomų mūsų visų pinigais, lėšų.

Tai, kad dar neskambinama per visus galus varpais kaip apie V.Matijošaitį, reiškia tik tai, kad nieko, net mažiausios smulkmenėlės taip ir neatrado, niekaip prisikabinti nepavyko. Gera žinia, šiaip ar taip, ačiū, LRT „tyrėjams”.

Buvo mestos ir rimtesnės pajėgos, iki pat valstybės specialiųjų tarnybų. 2021 m. rugpjūčio 10 d. valdžios išprovokuotų riaušių metu Lietuvos Šeimų Sąjūdžio pirmininko Raimondo Grinevičiaus Vilniuje nebuvo. Tačiau, nepaisant to, kad jam jokie įtarimai nebuvo pareikšti, net liudininku nebuvo kviečiamas, jo atžvilgiu buvo imtasi visų įmanomų slapto sekimo priemonių.

Iki pat šių metų gruodžio 6 d., remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 154 ir 155 straipsniais buvo taikomos procesinės prievartos priemonės – slapta klausomasi asmeninių pokalbių telefonu ir kitais elektroninio ryšio tinklais, jie įrašinėjami, kontroliuojami ir kaupiami visi elektroniniu paštu gaunami ir siunčiami laiškai, siunčiami dokumentai ir visa kita informacija.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 154 str. 4 dalį pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausymas, įrašų darymas ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Tiriant sudėtingą ar didelio masto nusikalstamą veiką, šios priemonės taikymas gali būti VIENĄ KARTĄ pratęstas trims mėnesiams.

Riaušės įvyko 2021 m. rugpjūčio 10 d., tyrimas pradėtas nedelsiant, taigi, slapta buvo galima klausytis TIK IKI 2022 m. gegužės 11 d. Pranešimas apie tai, kad buvo slapta sekama, pasirašytas gruodžio 6 d. Ar tai reiškia, kad slapta sekama pažeidžiant įstatymą?

Šį klausimą, o taip pat prašymą paaiškinti, kokiu pagrindu buvo slapta klausomasi ir renkama visa asmeninė informacija apie asmenį, kuriam nebuvo pareikšti jokie įtarimai, kuris nebuvo liudininkas ar kitaip nedalyvavo procese ir net nebuvo įvykio vietoje, pateiksime prokuratūrai. Atsakymą paskelbsime.