infa.lt

Irina Riuchova
Pastaruoju metu daug kalbama apie maitinimo krūtimi naudą ne tik sveikatai, tačiau ir kūdikių intelektui. Mamos, kurios dėl įvairių priežasčių buvo priverstos maitinti kūdikius ne krūtimi, o mišinukais, nevalingai nerimauja nežinodamos, kaip į tai reaguoti. Pasistengsime tai išsiaiškinti.

Visumoje maitinimas krūtimi iš tiesų garantuoja patį normaliausią gamtos numatytą kūdikio nervų sistemos, psichikos ir intelekto vystymąsi. Rodžerso 1978 m. tyrime vykdytame su daugiau nei 5 tūkstančiais vaikų, paaiškėjo, jog didžioji dalis psichikos vystymosi testuose dalyvavusių 15 metų vaikų, maitintų krūtimi turėjo didelį pranašumą prieš vaikus maitintus mišinukais. O, Menkes duomenimis, tarp mokinių, kurie papuolė į psichoneurologų stebėjimo lauką dėl sunkumų mokantis, ženkliai dominavo vaikai maitinti mišinukais.

Šiuolaikiniai rusų tyrimai patvirtina šiuos duomenis: 2005 m. Volgograde buvo atlikta retrospektyvinė 414 vienerių metų amžiaus vaikų vystymosi istorijos analizė. Tyrimų tikslas buvo psichologinių ir fizinių vystymosi susirgimų analizė priklausomai nuo vaikų mitybos: žindymas krūtimi, mišrus ar mišinukai iš buteliuko. Vaikus (išnešiotus ir gimusius praktiškais sveikais) buvo padalinti į tris grupes: pirmoji – iki 6 mėnesių maitinti tik krūtimi; antroji – 3-4 mėnesių maitinti krūtimi plius papildomai vandeniu ir maisteliu; trečioji grupė – maitinimas iš buteliuko (mišinukais). Suėjus metams spartesnį vystymąsi pademonstravo 11,9% maitinti krūtimi, 9,7% maitinti mišriai ir 1% mišinukais iš buteliuko. O vystymosi vėlavimą sulaukus vienerių metų atitinkamai parodė 1% maitintų krūtimi, 2,9% maitintų mišriai ir 14% mišinukais iš buteliuko.

Dar vienas įdomus tyrimas buvo atliktas Astrachanėje – 124 vaikų grupės stebėjimas truko 16 metų. Buvo lyginami vaikai, kuriuos maitino krūtimi nuo metų iki pusantrų, ir tie, kurie nuo pirmųjų mėnesių buvo maitinami mišinukais iš buteliuko. Štai tik keletas rezultatų: dviejų metų kalbos vystymosi vėlavimą pademonstravo 27,7% maitintų mišiniais iš buteliuko ir 17,9% maitintų krūtimi. Isterinį elgesį (neigiamas požiūris aplinkinių atžvilgiu, silpnas pažinimo aktyvumas, peštukas, isterija – žodžiu, blogiausias taip vadinamos „dviejų metų krizės“ pasireiškimas) pademonstravo 6,9% maitintų krūtimi ir 17,9% mišinukais iš buteliuko.

Trijų metų aktyvaus bendravimo testą įvykdė 79% maitintų krūtimi ir 54% maitintų iš buteliuko, gerą sensorinį vystymąsi pademonstravo 77,6% maitintų krūtimi ir 51,4% maitinti iš buteliuko. Ir taip toliau… Tačiau turbūt labiausiai pribloškiantys duomenys – paauglių tarpe, esančių policijos įskaitoje: tai du vaikučiai iš tų 64, kurie kažkada buvo maitinti krūtimi (be to, tų dviejų motinos buvo priskirtos „nepatikimų“ grupei, t. y. netinkamo kaip motinos elgesio), ir 11 iš 60 maitintų „dirbtinai“.

Ko dėl taip vyksta? Pagrindinė priežastis – nepilnavertė bet kurio mišinuko sudėtis lyginant su motinos pienu. Tuo tarpu, kai motinos piene yra 400 komponentų, kurių sudėtis keičiasi priklausomai nuo kiekvieno konkretaus kūdikio poreikių, mišinukuose, kurie gaminami naudojant pažangiausias technologijas, tokių komponentų tėra tik nuo 40 iki 50.

Taigi, taurinu, tiesiogiai įtakojančiu galvos smegenų vystymąsi, neseniai buvo praturtinti kai kurie mišinukai. Tačiau dar lieka daug kūdikiui reikalingų komponentų, kurių į mišinukus taip ir nepridėjo. Daugelyje mišinukų taurino nėra iki šiol. Kai kuriuose mišinukuose yra seleno, o kai kuriuose nėra, kai kuriuose yra bifido bakterijos, kai kuriuose nėra, ir t.t. Taip pat reklamuojamas mišinukų praturtinimas oligosacharidais – „kaip ir motinos piene“. Tačiau faktiškai praturtinta tik 2 oligosacharidais iš 130, kurie yra motinos piene…

Paskui didelę įtaką turi, be abejonės, glaudus motinos ir kūdikio bendravimas, kuris natūraliai lengviau ir paprasčiau vyksta maitinant krūtimi. Čia ir garsinė abipusio prisitaikymo signalizacija: kelių rūšių kūdikio garsai – alkio signalai, sotumo, malonumo arba padėties nepatogumo ir t.t. Iš motinos pusės žodžiai ir intonacija nuraminimui, palaikymui, pažadas padėti. Mama ir kūdikis aktyviai bendrauja, savo elgesiu bendradarbiaudami maitinimo procese.

Kiekviena maitinanti mama pastebėjo, kaip kūdikis, truputį pažindęs ir patenkinęs pirmą alkį, lyg sustingsta, susikoncentruoja į jos veidą ir mimiką, aktyviai priimdamas mamos kūno, balso, kvapo, spenelio elastingumo, pieno skonio ypatumus ir kitus galimus įspūdžius. Taip ir vyksta vystymosi stimuliavimas. Kai tuo tarpu maitinant iš buteliuko ir pats maitinimas būna retas, ir netgi kai kurias atvejais motina paprasčiausiai gali buteliuką palikti kūdikiui ir eiti užsiimti kokiais nors savo reikalais.

Tačiau, būtent bendravimas su motina suteikia galimybę kažkiek kompensuoti skirtumą tarp maitinamų krūtimi ir iš buteliuko. Galime pastebėti, kad visuose tyrimuose vis tik yra gana ženklus procentas kūdikių maitintų mišinukais iš buteliuko, kurie taip pat pademonstravo gerus vystymosi rezultatus, ir keletas procentų maitintų krūtimi su neigiamais rezultatais.

Tai gi, gyvenime būna visko, ir dėl kažkokių priežasčių krūtimi kartais negali maitinti net labai mylinčios ir rūpestingos mamos. Ir, jeigu mama dėmesingai reaguoja į savo klecko poreikius (nors jis ir maitinamas iš buteliuko), daug bendrauja su juo, nešioja ant rankų, myluoja, stipriai prisideda prie jo vystymosi – tai jos mažylis vystysis ne ką prasčiau už maitintus krūtimi, kurių mamos ne tokios dėmesingos savo mažyliams.

Tai reiškia, jog esant vienodoms auklėjimo sąlygoms maitinti krūtimi be jokios abejonės turės privalumų prieš kūdikius maitintus mišinukais iš buteliuko, būtent dėl maitinimo motinos pienu, o ne mišinukais. Tačiau, net mažius – maitintas mišinukais, dėmesingos, rūpestingos, mylinčios, išsilavinusios motinos rankose, – akivaizdu, vystysis geriau, nei maitintas krūtimi nedėmesingos, mažiau rūpestingos mamos, kuri maitina pagal režimą ir linkusi ignoruoti kūdikio poreikius vardan savųjų.

Pagal kramola.info parengė: Edita Sabaitė