infa.lt

Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pravedė trečią per pastaruosius du mėnesius susitikimą po to, kai abi šalys ištirpdė ledus dvipusiuose santykiuose ir dabar bando juos normalizuoti. Du lyderiai aptarė eilę svarbių klausimų: sandėrį dėl dujotiekio „Turkijos srautas“, Akuju atominės elektrinės statybos pagreitinimo, bendradarbiavimo gynybinėje ir aviacijos-kosminėje sferose, o taip pat prekybinių sankcijų eilei Turkijos produktų panaikinimo, rašo hurriyetdailynews.com portalas.

Tokia plati pasitarimų programa tapo daug žadančia pradžia abiem šalims. Tuo pačiu, prieš organizuojant aukščiausio lygio susitarimą bendradarbiavimo klausimais 2017 metais, dviejų šalių vadovai susitarė artimiausiai mėnesiais pravesti bendros ekonominės komisijos posėdžius.

Šis kursas, skirtas kuo greičiau suderinti nuomonių nesutapimą, kaip atrodo, gali pakelti abiejų šalių santykius į strateginį lygmenį, kadangi Turkija gali tapti svarbiu gamtinių dujų tranzito į Europos rinką subjektu. Dujų tiekimas apeinant Ukrainos maršrutą per Turkiją, yra savotiška Ankaros pagalbos ranka ištiesta Maskvai fone to, jog kai kurios Europos šalys svarsto papildomų sankcijų prieš Rusiją priėmimą dėl Ukrainos konflikto.

Ukraina nėra vienintelis įtampos šaltinis santykiuose tarp Rusijos ir Vakarų. Rusijos kariškiai pastaraisiais mėnesiais sustiprino paramą Bašaro Asado vyriausybei, pradėjusiai operaciją išlaisvinant Allepą.

Prancūzija pirmoji pasisakė prieš tai, pareiškusi, jog Tarptautiniam teismui būtina pradėti karo nusikaltimų, esą vykdomų Rusijos ir Sirijos kariškių Allepo rytuose, tyrimą. Asado kariuomenės puolimas gali palaužti sukilėlių grupuočių pasipriešinimą rytinėje Allepo dalyje, kas pasekoje baigsis antrojo pagal dydį miesto Sirijoje, turinčio strateginę reikšmę užėmimu vyriausybinėmis pajėgomis.

Ryšium su Turkijos-Rusijos santykių normalizacija, Turkija nustojo kritikuoti Rusijos veiksmus Sirijoje ir susilpnino negatyvų toną Asado atžvilgiu. Atsakydamos į tai, nei Rusija, nei Sirija nepradėjo kategoriškai prieštarauti prieš Turkijos ginkluotųjų pajėgų „Eufrato skydas“ operaciją, nors ir nesitikėjo, kad ji nusitęs toli į pietus.

Rusijos ir Turkijos generalinių štabų viršininkų susitikimas pereitą mėnesį sudarė sąlygas atsirasti kariškių savitarpio supratimui tarp abiejų šalių, kurios bando tęsti savo karines operacijas, bandydamos nuslėpti jas viena nuo kitos.

Strateginis Turkijos ir Rusijos suartėjimas vyksta kai kurių prieštaravimų paaštrėjimo tarp abiejų šalių ir Vakarų pasaulio, o konkrečiai JAV, fone. Prieš keletą savaičių iki prasidedant plataus masto operacijai Mosule, tarp Turkijos ir Vašingtono atsirado rimti savitarpio prieštaravimai dėl amerikiečių teikiamos paramos Sirijos kurdams ir jų nepasitenkinimo Turkijos kariškių buvimu Bašika (Bashiqa) bazėje Irako šiaurėje.

Tai gali liudyti apie naują strateginį savitarpio supratimą tarp Ankaros ir Maskvos, kuris gali situaciją paversti dar sudėtingesne. Viena iš to pasekmių, neabejotinai, bus Turkijos sąjunginių ryšių su Vakarais susilpnėjimas. Šio proceso metu, siekdama išsaugoti savo užsienio politikos pilnatvę, Ankara turėtų ieškoti balanso šiame procese.