infa.lt

REUTERS

Vokietijos federalinė statistikos tarnyba paskelbė patikslintus pirmojo ketvirčio ekonomikos rezultatus. Anksčiau ji skelbė, kad šio laikotarpio BVP, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nepakito, o dabar patikslinusi paskelbė, kad jis sumažėjo 0,3%.

2022 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP sumažėjus 0,5%, tai reikštų techninę recesiją, nes BVP mažėja jau du ketvirčius iš eilės.

Anksčiau ekspertai jau prognozavo recesiją Vokietijoje.

Taip praėjusią savaitę teigė banko „Commerzbank” vyriausioji finansininkė Bettina Orlopp.

Pasak analitikų, prie to prisidėjo kylančios kainos, dėl kurių namų ūkių vartojimas pirmąjį ketvirtį sumažėjo 1,2%.

„Slegiami didžiulės infliacijos naštos Vokietijos vartotojai kartu su savimi nutempė žemyn visą ekonomiką”, – pareiškė DekaBank analitikas Andreas Scheuerle. (taip, kalti vartotojai – infa.lt past.)

Kovo mėnesį metinė infliacija Vokietijoje buvo 7,4%.

Savo ruožtu, pramonė ir kiti ekonomikos sektoriai rodo teigiamus rezultatus. Pirmąjį ketvirtį investicijos į pramonės įrenginius padidėjo 3,2%, o statybos – 3,9%.

„Šiltų žiemos orų, pramonės veiklos atsigavimo, kuriam padėjo atsivėrusi Kinija ir pagerėjusios padėties tiekimo grandinėje nepakako, kad ekonomika būtų ištraukta iš pavojingos recesijos zonos”, – komentavo ING makroekonomikos skyriaus vadovas Karstenas Brzeskis.

Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė prognozuoja, kad 2023 m. bendras ekonomikos augimas sieks 0,4%.

infa.lt: Dar šių metų pradžioje Vokietijos kancleris Olafas Sholzas tvirtino, kad Vokietija nesusidurs su recesija.

Lietuvoje taip pat jau fiksuota „techninė” recesija, kurios esmę dabartinė valdžia įvertino, kaip nereikšmingą, bet kažkodėl nori priešlaikinių Seimo rinkimų. Tačiau recesija Vokietijoje – tai rimtas signalas visai eurozonai, kad jos ekonomikos lyderė pasirengusi eiti į dugną. Ir, atitinkamai, nusitempti paskui save likusias šalis.