infa.lt

Dar visai neseniai rašiau, kad mūsų šalies ekonomikai ateina sunkūs laikai.

Daug kas juokėsi, kaltino sąmokslo teorijomis ir panašiai. Ir tik visai neseniai ekonomistai prabilo apie techninę recesiją ir nedžiuginančias Lietuvos ekonomikos perspektyvas.

Garbūs ekonomistai ir kitokio plauko ekspertai bando kalbėti sudėtingomis frazėmis ir tik drumsčia vandenį. Drumsčia vandenį nes žino, kad drumstame vandenyje gerai gaudosi žuvis.

O ta žuvis mes visi ir esame. Pylė optimizmo makaronus mums ant ausų ir tik opa….techninė recesija. Atrodo, kaip perkūnas iš giedro dangaus. Bet jokio perkūno čia nėra. Yra paprasta ir aiški ekonominė logika.

Ir nieko čia nėra sudėtingo. Pažiūrėkite į kuro kainų degalinių švieslentėse. Dar prieš pusę metų situacija buvo visai kita. Mano senam Pasatui litras dyzelinio kuro kainavo tiek:

• 2022-06-18—2,16 €
• 2022-11-10—1,92 €
• 2023-01-12—1,80 €
• 2023-04-05—1,52 €
• 2023-05-07—1,41 €

Prieš kelias dienas, savaitgalį jau buvo galima nusipirkti mokant 1,26 € už litrą.

Sakysite valio, gyvenimas gerėja. Iš pirmo žvilgsnio taip, bet jei pažiūrėsime giliau, tai reiškia tik vieną. Mažėja pervežimų apimtys. Mažėja, nes mažėja užsakymų iš gamintojų.

Gamintojai mažina gamybos apimtis nes mažėja užsakymų iš pardavėjų, mažėja užsakymų iš pardavėjų nes mažiau nuperkama prekių, mažiau nuperkama prekių nes mažėja pinigų ant rankų (perkamoji galia), mažėja pinigų ant rankų nes daugiau reikia atseikėti bankams už paskolas, lizingus ir t.t.

Europos centrinis bankas (ECB) įsismagino. Kelia palūkanas dažnai ir drąsiai. Tie patys garbūs ekonomistai bando nuspėti kada gi bus sustabdytas palūkanų kėlimas. Vieni sako šį rudenį, kiti sako, kad kitų metų pradžioje.

Pasakysiu karčią tiesą – palūkanų kėlimas nebus sustabdytas, kol nebus ubagais paversta visa taip vadinama vidurinė klasė. Nors jei geriau pagalvojus, vidurinės klasės pas mus niekada net nebuvo.

Vienas žmogus man pasakojo, kad prieš karą Biržuose, pagrindinėje Vytauto gatvėje buvo gal šimtas parduotuvių. Na, gal senolis kiek perdėjo. Sakykim, kad ir 50. Kaip ten bebūtų vis tiek daug. Kiek šiandien? Trys, penkios?

Štai tada, kai nuvažiuosite į Merkinę, Baisogalą, Maišiagalą, Babtus, Viduklę, Kulautuvą, Krekenavą, Švėkšną, Balbieriškį, Karmėlavą, Josvainius, Aukštadvarį ir kitus Lietuvos miestelius, ir ten, kiekviename iš jų rasite bent po 10 parduotuvių, tris kirpyklas, tris grožio salonus, tris svečių namus, tris mėsines, tris duonos kepyklėles, tris kavines, tris valgyklas, tris kafeterijas, tris bistro, tris alaus daryklas, tris mėsos ir tris žuvies rūkyklas ir dar krūvą siauros specializacijos įstaigėlių……ir kai visi tų verslų savininkai bus verslus įkūrę savo (ne nuomojamose) patalpose, štai tada galėsime sakyti, kad turime vidurinę klasę.

Informatikas palinkęs prie kompiuterio, dirbantis stambioje kompanijoje, gaunantis neblogą atlyginimą ir už maksimaliai įmanomą sumą pasiėmęs paskolą, nėra joks vidurinio sluoksnio atstovas. Jo gerovė priklauso nuo vieno centrinio banko valdytojo, vieno piršto bakstelėjimo.

Keletas Euriboro pakėlimų ir šį, dar visai neseniai išdidžiai vadintą vidurinės klasės atstovu, bus galima sutikti gyvenantį palapinėje buvusio taboro rajone. Suprantama, kad aš užaštrinu, bet tik tam, kad pajaustume kokioje sumautoje padėtyje esame.

Ir visokie ekonomistų raminimai, kad jau šį kartą mes pasiruošę, „įjungę saugiklius“, „įvertinę makroekonominius rodiklius“ ir kiti bla bla bla, čia nepadės. Balius baigėsi ir prasideda sunkios pagirios.

Šiandieninės, taip vadinamos „rinkos“ ekonomikos grimasos yra skaudžios. Senoliai sakydavo karčią tiesą – „jei su banku susidėsi tai tiktai bėdos turėsi“. Paskolų mechanizmai įvaldyti puikiai. Apie tai jau rašiau. Norint sukelti krizę reikia tik dviejų dalykų: iš pradžių pripumpuoti ekonomiką pigiais pinigais, o paskui nutraukti pinigų padavimą juos pabranginant.

Svarbiausia veiksmus atlikti kaip galima greičiau. Kilus krizei ir atpigus NT bus galima gerai pasipelnyti superkant bankrutavusių asmenų turtą. Priartėjome prie antro krizės rodiklio (pirmas – mažėjantys pervežimai) – pingantis NT.

Suprantama, kad rinkos dalyviams trūkstant pinigų pirma mintis, kuri kyla – eiti į banką pasiskolinti. Nueina Petras, Algis ir Kęstas į banką prašyti paskolos savo verslo atidarymui ar jau veikiančio verslo gyvybei palaikyti. Vieni negauna dėl staiga pasikeitusių banko reikalavimų, kiti pamatę palūkanų normas bėga iš banko neatsigręždami.

Permąsto kitus variantus. Lieka vienintelis įmanomas – likviduoti nereikalingą NT. Kitaip sakant parduoti. Deja…..

Parduoti užsigulėjusį NT nusprendžia ir babytė Bronė, ir teta Aldona, ir dėdė Karolis. Jiems taip pat reikia pinigų, pinigų pragyvenimui. Staiga rinkoje pagausėjus NT objektų suveikia jau tikri rinkos mechanizmai.

Padidėjusi pasiūla ir tuo pačiu sumažėjusi paklausa numuša NT kainas. Paklausa sumažėja dėl tų pačių priežasčių. Jauna pora, Sandra ir Paulius, nutaria nusipirkti butą iš babytės Bronės.

Nueina į banką teirautis dėl paskolos, bet pamatę banko būsto paskolos palūkanas bėga neatsigręždami ir atidėję savo svajones neapibrėžtam laikui.

Trečiasis krizės rodiklis – bankrutuojantys NT vystytojai. Pradėję statybas esant kiek įmanoma aukštoms statybinių medžiagų kainoms (prisimename, kad per pandemiją pridalinus pinigų sukilo statybinių medžiagų kainos), vystytojai nebegali pelningai parduoti savo vystomų NT objektų.

Pasipila nukainavimai, kurie nieko pakeisti nebegali, nes žmonės nebeima paskolų ir nebeperka NT. Prasideda bankrotai. Domino kaladėlės griūna toliau, krizės smagratis įsisuka.

Ketvirtas rodiklis. Ši krizė gali neaplenkti ir bankų bei vertybinių popierių rinkų. Visiems vienu metu prireikia pinigų, kurių tiesiog chroniškai trūksta. Visa laimė, kad Lietuvos žmonės taupūs. Bankuose, Lietuvos gyventojai juodai dienai pasidėję turi net 21 mlrd. indėlių. (sakykim, kad turi, dabar nesigilinkime kas tai per indėliai).

Visi vienu metu bėgame pasiimti, nes gyventi tai reikia. Kiti puolame išparduoti savo investicijas – vertybinius popierius, akcijas, bitkoinus ir t.t. Priminsiu, kad pas visus chroniškas pinigų trūkumas. Daug kas bus praradę darbus.

Tačiau bankai tiek pinigų neturi. Jie visus pinigus taip pat kažkur investavę. Jie puola pardavinėti savo investicijas – tuos pačius vertybinius popierius, akcijas ir kitus aktyvus. Prasideda griūtis akcijų rinkose ir kyla bankų likvidumo problema.

Įsivaizduokite, kylant Euriborui kyla ir išduodamų paskolų palūkanos, ir jau išduotų paskolų palūkanos, ir tuo pačiu mažėja imančių paskolas asmenų skaičius. Vadinasi sutrinka pinigų srautai. Padavimas pinigų į rinką per paskolas mažėja o išėmimas, per augančias palūkanas, didėja. Greitu laiku visiems trūks pinigų.

Reikėjo pasisukinėti po ūkinių prekių parduotuves. Buvau maloniai nustebintas. Konsultantai, kurių anksčiau neprisišaukdavau, dabar prisistatydavo vos tik pamatę, kad žioplinėju nerasdamas prekės. Vieną užkalbinau. Sako – Duotas nurodymas viską daryti, kad pirkėjas rastų prekę, kurios ieško. Krenta pardavimų apimtys.

O dabar prisiminkime ką daro mūsų visų laikų ir visų tautų genialioji valdžia. Suprantama, kad pila žibalą į ugnį. Perskirsto mokesčius, didina akcizus, įveda visuotinį NT mokestį, siaurina lengvatas ir t.t. ir pan. Šį kartą taip lengvai neišsisuksime. Mes tarp Europos centrinio banko ir savo valdžios gniaužtų.

Dabar apie „rinkos“ ekonomiką. Rinkos ekonomikos seniai nebeturime. Turime tik reguliuojamą ekonomiką. Dar ne komunistinę, bet plačiais žingsniais judančią link to. Sakysite nusišneku? Gerai, žiūrim…..

Yra toks susidaręs deficitas rinkoje – antibiotikų trūkumas. Jei veiktų rinkos ekonomika, neužpildžius rinkos vieniems gamintojams, atsiradusią laisvą nišą tuojau pat užpildo kiti gamintojai. Laisvoje rinkoje „šventa vieta laisva nebūna“.

Jau kuris laikas trūkumas egzistuoja ir stebuklingai neišsisprendžia. Neišsisprendžia, nes nebėra laisvos rinkos. Yra planinė, reguliuojama, licencijuojama, registruojama ir kitais barjerais užkardoma rinka.

Kai parduotuvėse nebeliks tualetinio popieriaus, žinokite, kad jau sukūrėme brandų socializmą, kai dings mėsa ir pienas – mes jau netoli komunizmo. Kaip sakoma „komunizmas ne už kalnų. Mes nuėjome už kalnų ir tikrai jo ten neradome“

Laukite tęsinio.

Šis įrašas pirmą kartą paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.