infa.lt

Netyla aistros dėl G. Nausėdos stojimo į komunistų partiją. Prezidentas pateikė paaiškinimą, kodėl to neprivalėjo viešinti ir pavadino stojimo faktą gėdinga jaunystės klaida. Apibendrinant visą šią istoriją, galiu pasakyti, kad viešumas yra reikalingas visuomenei, ji priims sprendimus rinkimuose ir čia būtų galima padėti tašką.

Tačiau negaliu nekreipti dėmesio į tai, kad G. Nausėdą nuteisti pirmiausia šoko tie, kurių pačių ar jų lyderių praeitis, švelniai tariant, ne be šešėlio ir kelia daugybę klausimų.

Faktas, kad Lietuvai žalą padarė ne anuomet prašymą stoti į komunistų partiją pateikęs studentas ir tos partijos veikloje nedalyvavęs, kaip jis pats teigia, G. Nausėda, o tie, kurie anuomet turėjo santykius valdžia ir jos represinėmis struktūromis, kurie kenkė Lietuvai ir nepriklausomybės idėjai, konkretiems žmonėms, ištisoms šeimoms, kurie dėl kažkokių, iki šiol visuomenei nežinomų priežasčių, laisvai keliavo po pasaulį, mėgavosi tų pačių komunistų privilegijomis, kai kiti turėjo tūnoti už geležinės uždangos arba dar blogiau – kalėjo, buvo persekiojami, ištremti.

Nei vienas, kuris buvo okupantų ištremtas ar suimtas kaip Lietuvos patriotas, t.y. okupanto priešas, net ir grįžęs namo, neturėjo jokių teisių.

O yra nemažai pavyzdžių, kad buvo išskirtinių asmenybių, kurios anuomet turėjo ypatingą globą už, matyt, ypatingas paslaugas.

Todėl siūlau moralinę ir fizinę žalą Lietuvai visada vertinti ne viešųjų ryšių pagalba pučiamomis emocijomis, o faktais – ką konkrečiai blogo ir kas Lietuvai padarė, ar kažkas nukentėjo, kaip nukentėjo ir pan.

Suprantu, kad šia istorija pseudopatriotai pradeda prezidentinę rinkimų kampaniją, nustumdami visas savo nuodėmes, tarp jų ir pedofilijos skandalą, elektros kainas, parduotas valstybės įmones, narkotikų legalizavimą ir t.t. į paraštes.

Todėl linkiu, kad žmonės neprarastų budrumo svarbiuose dalykuose ir įvykiuose, kurie turi tiesioginę įtaką šiandieninio gyvenimo kokybei.

O kalbant apie istoriją ir su ja susijusius faktus, būtų labai gerai, jei kuo daugiau faktų apie bendradarbiavimą su KGB ir kitomis represinėmis struktūromis kuo greičiau išvystų dienos šviesą, jei dar archyvai nesunaikinti ir neuždangstyti galai tų, kurie dedasi šventesni už visus kitus.

Pseudopatriotai archyvų viešinti neleido, neleis ir artimiausioje ateityje, juo labiau patys nepasipasakos apie savo „darbus“, kuriuos labai nuoširdžiai ir nuolankiai dirbo okupanto valdžiai dar prieš Lietuvos Nepriklausomybę.