infa.lt

Vegetarams, kurie nevalgo mėsos iš humaniškų paskatų, t.y. tam, kad nebūtų žudomi gyvūnai – nekokios naujienos. Mokslininkai išsiaiškino, kad augalai jaučia skausmą, kai juos plėšo-pjauna ir šaukia iš skausmo, beveik taip pat garsiai, kaip kalba žmonės, tik skiriasi jų skleidžiamo garso dažnis, todėl žmonės jo negirdi.

Įprastai manome, kad augalai yra tylūs, tačiau Izraelio mokslininkai teigia, jog tada, kai patiria stresą, jie skleidžia aukšto dažnio „šauksmus”, kurių garsumas prilygsta įprastam žmogaus pokalbiui.

Mokslininkai jau anksčiau nustatė, kad augalai gali skleisti garsus. Tačiau Tel Avivo universiteto (Izraelis) mokslininkai žengė dar toliau ir nustatė, kad šie garsai ore sklinda dideliu atstumu – iki vieno metro – ir teoriškai leidžia augalams bendrauti su kitais savo ekosistemos organizmais.

Šauksmų dažnis yra per aukštas, kad juos galėtų išgirsti žmogaus ausis, tačiau kiti gyvūnai ir augalai juos tikrai girdi.

Eksperimento metu pomidorų ir tabako augalai buvo veikiami streso, iš pradžių garso nepraleidžiančioje kameroje, o paskui šiltnamyje. Stresas buvo sukeltas dviem būdais: augalai ilgą laiką buvo nelaistomi arba jų stiebai buvo nupjaunami.

Surinkę pakankamai duomenų, mokslininkai netgi sugebėjo išmokyti kompiuterį atskirti kontrolinio, džiųstančio ir nupjauto augalo skleidžiamus garsus.

Paaiškėjo, kad stresą patiriantys augalai šaukė dažniau nei įprasti augalai, per valandą išleisdami iki penkiasdešimties garsų, panašių į staigius pliaukštelėjimus.

Ir tie garsai skyrėsi: apmokytas kompiuteris galėjo neklystamai atskirti tabako augalus nuo pomidorų, taip pat pjaunamus augalus nuo kenčiančių dėl vandens trūkumo.

Tikslus mechanizmas, kuriuo augalai skleidžia garsus, dar nėra aiškus. Mokslininkai spėja, kad vienas iš „rėkimo” būdų gali būti oro burbuliukų susidarymas ir sprogimas augalo  audiniuose (šis procesas vadinamas kavitacija).

Taip pat dar neįrodyta, kad augalai šiuos garsus skleidžia norėdami bendrauti su kitais organizmais. Tačiau tai, kad jie iš esmės gali „šaukti”, reiškia subtilesnę ir sudėtingesnę augalų ir juos supančių organizmų sąveiką.

O jei kiti augalai gali suvokti savo kaimynų skleidžiamus garsus, tai reiškia, kad jie gali pasiruošti galimam stresui (pavyzdžiui, artėjančiam žolėdžiui) prieš jam pradedant laužyti ūglius.

Kaip mokslininkai teigia žurnale „Cell” paskelbtame tyrime, dar reikia išsiaiškinti, kokie organizmai reaguoja į augalų garsus ir kaip jie tai daro.