infa.lt

nuotr. ©infa.lt

Negali viskas baigtis geruoju, kai prie šiukšlių konteinerio randu Bibliją. Visuomenė turės būti nubausta.

Per savo trumpą gyvenimą supratau vieną dalyką. Supratau, kas būna dėl visko kaltas. Kas kaltas dėl visų nelaimių, bėdų, kataklizmų. Kaltas beribis žmonių naivumas. Tikėjimas, kad viskas bus gerai ir viskas greitai pasibaigs.

Taip 1940 metais po birželio 15 dienos tikinčiųjų, kad viskas bus gerai, manyčiau buvo 99,99%. Nuo paprasto ūkininko ir mokytojo iki J. Paleckio ir V. Krėvės.

Yra žmonių, kurie šiandien stebisi valdančiųjų siūlomais įstatymų projektais, mokesčių didinimu ir kita savivale. Vienas retoriškai klausia – kaip gali dešinieji taip elgtis? O šventas naivume. Kur jūs matėte, kad marksistai savo esme, būtų laikomi dešiniaisiais? Ar jūs matėte žolę valgantį vilką?

Kitas stebisi eiliniu jo, pasitikinčio vadovaujančiu partijos vaidmeniu, apgavimu. Aš taip tikėjau, taip tikėjau….O jūs pasirodo esate neverti to.

Jų vienintelis tikslas ir toliau žlugdyti vienus ir leisti išsilaikyti kitiems. Milijonus skirti elektros tiekimo „liberalizavimo“ pasekmėms kompensuoti ir niekaip nerasti mažesnių milijonų smulkiems ūkininkams.

Tai to paties plano dalis. Vienus paversti pigia samdoma jėga, kitiems duoti lengvo uždarbio. Tautai plojant už ekonomikos liberalizavimą, kuris liberalizmu net nekvepia.

Štai tik keletas citatų iš porinkiminių valdančiosios partijos šulų pasisakymų į kurias niekas nesureagavo.

A. Vyšniauskas – „Dėl regionų mums reikalinga atskira strategija“. ( Paaiškinimas – Vilniuje ir kituose didmiesčiuose mes ir toliau liksime leftistais (neomarksistais), o regionuose išliksime konservatoriais). Tokiais chameleonais nebuvo net VKP(b)

V. Benkunskas – „Norėčiau išlaikyti vertybinį lygmenį ir trijų frakcijų koalicija leistų mums dirbti <<…>> ir išlaikyti ideologinę kryptį (Paaiškinimas – tarp mūsų (TS, LP, LSDP) nėra jokio skirtumo), tai parlamentinės partijos turinčios aiškius ideologinius panašumus ir skirtumus. (po tokio pasakymo kiekvienas save gerbiantis TS narys turėtų suplėšyti partinį bilietą, po to jį sudeginti o pelenus suvalgyti. V. Benkunskas aiškiai pasako, kad šios trys partijos turi vieną ideologinę kryptį)

R. Morkūnaitė – Mikulėnienė – „Žmogaus teisių klausimai aptarinėjami nacionaliniu lygmeniu, neturi jokios įtakos rinkimams <<…>> Kaišiadoryse giminingos partijos atstovas laimėjo ryškia persvara“ (LS – gimininga partija? Bilietus dar deginate ar jau pelenus valgote?)

Kadangi tauta, per paskutinį balsavimą parodė, kad pasitiki sistema, todėl sistema skuba nudirti dar vieną kailį. Ir nereikia čia man rodyti pavyzdžiu socialdemokratų, kurios lyderė aiškiai įvardija jų partijos prioritetus – padėti žmogui.

Jei jūs dar nesuprantate ką reiškia tokie pasakymai aš galiu išversti. Jie reiškia tik tai, kad kai jūs tapsite visiškais skurdžiais, mes į jūsų košės dubenėlį pasižadame įdėti ir sviesto, ko valdantieji nesiūlo.

Tai toks ir skirtumas. Padėti žmogui ištiesusiam ranką išmaldai. Oriam žmogui nereikia išmaldos. Oriam žmogui reikia, kad nebūtų trukdoma jam dirbti.

Viskas yra vieša. Jie viską pasako atvirai. Tik reikia mokėti skaityti tarp eilučių. Kad ir paskutinis mokesčių įstatymo projektas. Ar dar yra nesuprantančių kas vyksta? Paaiškinu.

Šiandien valdžiai skersai gerklės stovi dar likę laisvi žmonės, individualiai dirbantys, smulkūs verslininkai, ūkininkai, tie, kurie nepriklauso nuo valdžios malonės. Jie buriasi, bruzda, kažką daro, kuria organizacijas, rengia protesto akcijas ir t.t. Jie stovi gatvėse, bando žadinti tautą ir mato išgąsdintus žmones, kurie dreba dėl darbo, dėl viršininko nuomonės, dėl ateities.

Pamatę laikraštį, kuris neturi įkalto į pasąmonę meinstryminio pavadinimo, dažnas iš jų pašoka kaip pasibaidęs arklys ir nusuka į šalį. Jaunimas paskendęs išmaniajame telefone ir užsikimšęs ausis ausinukais išvis nesupranta apie ką eina kalba.

Jis gyvenime popierinio laikraščio nėra matęs. Jie jau kelyje į vergovę. Jie jau „išbuožinti“, įdarbinti už pašalpą (nežinau ar tai galima vadinti atlyginimu, kada mokama ne tik už atliktą darbą, bet ir už paklusnumą). Vieninteliai, kurie dar priešinasi yra individualiai dirbantys, verslu užsiimantys žmonės.

Taigi, smūgis nukreiptas į juos. Prieš laisvus ir orius žmones. Paskutinė demokratijos tvirtovė yra būtent šie žmonės – ūkininkai, šeimų verslai, indiviadualūs verslai, freelanceriai ir t.t.

Ir nesvarbu kiek tai atsieis valstybei. Skyles biudžete užkamšys eilinį kartą pasiskolinę. O rikošetu šios priemonės pasieks ne vieną šios valdžios gerbėją ir liaupsintoją. Kaip sakė vienas ūsuotas ir pypkę rūkantis dėdė – „kertant mišką skiedros lekia“.

P.S. Bibliją pakėliau ir įsidėjau į automobilį. Ramūnas Aušrotas naudingai įveiklins. Kad Dievo žodis sklistų.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo asmeninėje Facebook paskyroje.