infa.lt

Nusodrinto urano 25mm šaudmenys | foto: STAN HONDA / AFP

Kovo 22 d. Jungtinė Karalystė paskelbė iniciatyvą tiekti Ukrainai amuniciją su nusodrintuoju uranu.

Nusodrintas uranas yra toksiškas sunkusis metalas, pasižymintis tomis pačiomis savybėmis kaip ir uranas, tačiau apie 60% mažiau toksiškas ir radioaktyvus. Ši medžiaga yra pagrindinis urano sodrinimo šalutinis produktas. Ji lieka po to, kai didesnio radioaktyvumo izotopai paimami branduoliniam kurui arba ginklams gaminti.

Nusodrinto urano tankis yra didelis, maždaug du kartus didesnis už švino tankį. Šis metalas naudojamas kaip balastas aviacijoje ir laivyboje, gaminant šarvus pramušančią amuniciją ir karinės įrangos, pavyzdžiui, tankų, sustiprinimui.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad nusodrintojo urano sviediniai pradėti gaminti dar nacistinėje Vokietijoje, nes karo metu trūko volframo. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio jis naudojamas Fairchild-Republic A-10 atakos lėktuvams skirtiems sviediniams gaminti. Kartu su juo jie įgyja savaiminio užsiaštrinimo savybę (abliacinis šlyties efektas).

Žiniasklaidos duomenimis, šiuo metu nusodrintojo urano šaudmenys naudojami JAV, Izraelyje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Rusijoje. Atvirų šaltinių duomenimis, nusodrintojo urano (NU) ir volframo lydinys yra Rusijos 3BM60 „Svinec-2” šaudmens šerdis. Jie pritaikyti šaudyti modernizuotiems tankams T-80BVM.

Sprogstant NU šaudmenims, išsiskiria urano oksido dulkės. Kelios organizacijos, tarp jų JTO mokslinis atominės spinduliuotės poveikio komitetas ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), atlieka NU poveikio sveikatai tyrimus.

Remiantis JT išvadomis, kliniškai reikšmingų pakitimų nenustatyta. TATENA teigimu, radiologinė grėsmė visuomenei ir aplinkai taip pat nėra didelė. Išimtis – atvejai, kai įvyko tiesioginė žmonių sąveika su nusodrinto urano šaudmenų fragmentais ar visų sviediniu.

Remiantis Jungtinių Valstijų kariuomenės Radiobiologijos tyrimų instituto atliktais tyrimais, nusodrintas uranas gali sukelti oksidacinę žalą DNR. Kaip prevencinę priemonę JTO rekomenduoja pavojingus fragmentus ir sviedinius surinkti, saugoti ir sunaikinti.

2008 m. gruodžio mėn. 141 valstybė pritarė JTO Generalinės Asamblėjos rezoliucijai dėl būtinybės toliau tirti nusodrinto urano amunicijos poveikį. Prieš rezoliuciją balsavo keturios šalys: Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Izraelis ir JAV. Dar 34 valstybės, įskaitant Rusiją, susilaikė balsuojant.

Manoma, kad nusodrinto urano šaudmenys buvo naudojami per 1991 m. Persijos įlankos karą, 1999 m. Jugoslavijos bombardavimą ir 2003 m. Irako karo metu.