infa.lt

vaizdo įrašo kadras

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje. Ketvirtadienio popietę Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai aptarė paramos Ukrainai klausimus. Nuotoliniu būdu susitikime dalyvavo Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kreipdamasis į ES šalių ir Ukrainos vadovus Prezidentas akcentavo, kad ES turi įvertinti tai, kad Ukraina daro pažangą įgyvendinant reformas ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijas nepaisydama karo šalyje. Valstybės vadovo teigimu, derybos dėl Ukrainos narystės ES turėtų būti pradėtos jau šiais metais.

Lietuvos vadovas pasveikino sprendimą dėl ES bendrų amunicijos Ukrainai pirkimų. Pasak Prezidento, tai leis greičiau ir efektyviau padėti Ukrainai mūšio lauke. Šalies vadovas taip pat pasisakė už tai, kad būtų padidintos lėšos Europos taikos priemonei, iš kurios finansuojama parama Ukrainos gynybai.

Kalbėdamas EVT posėdyje Prezidentas teigė, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimas pradėti bylą prieš Putiną bei įsteigti Tarptautinį centrą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti yra svarbus žingsnis į priekį siekiant Rusijos atsakomybės. Tačiau, Prezidento teigimu, nežiūrint į tai, ir toliau būtina dėti visas pastangas siekiant įsteigti Specialųjį tribunolą.

Prezidentas taip pat akcentavo, kad būtina didinti spaudimą agresoriui ir kuo greičiau pradėti rengti 11-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą. „Negali būti jokio sankcijų nuovargio. Kalbos apie sankcijų švelninimą vienokiu ar kitokiu pavidalu yra visiškai nepriimtinos.

Kol nuo rusų rankos liejasi ukrainiečių kraujas, turime ir toliau nuosekliai griežtinti ES sankcijų Rusijai politiką“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad būtina dirbti su trečiosiomis šalimis siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui.

Lietuvos vadovas atkreipė ES vadovų dėmesį į nerimą keliančius Rusijos veiksmus Zaporižios atominėje elektrinėje, kurie kelia grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos branduoliniam saugumui.

Prezidentas akcentavo, kad dar vienas branduolinio šantažo įrankis agresoriaus rankose yra Astravo atominė elektrinė Lietuvos kaimynystėje, kurioje kartojasi incidentai, patvirtinantys netinkamą priežiūrą ir sistemų defektus.

Tai, pasak Prezidento, yra dar vienas argumentas už „Rosatom“ įtraukimą į ES sankcijų paketą, o valstybėms, naudojančioms Rusijos branduolines technologijas – jų atsisakyti ir ieškoti patikimesnių alternatyvų.

Šalies vadovas ragino ES lyderius skirti didesnį dėmesį situacijai Moldovoje. Prezidento teigimu, šalis ypač jaučia Rusijos karo Ukrainoje padarinius ir priešiškų jėgų įtaką, todėl ES palaikymas ir parama yra itin svarbūs. Prezidentas teigė, kad ES turėtų aktyviau remti Moldovos eurointegracijos siekius, padėti įgyvendinant reformas ir EK rekomendacijas.

Ketvirtadienio EVT sesijos metu ES vadovai taip pat susitiko su Jungtinių Tautų Generaliniu Sekretoriumi Antonio Guterresu. Susitikime buvo aptarta humanitarinė situacija Ukrainoje ir teikiama pagalba, grūdų eksporto iš Ukrainos klausimas.

infa.lt: neseniai ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas pareiškė, jog ES beveik išnaudojo visas sankcijų Rusijai galimybes. „Sankcijų požiūriu nebėra ką veikti, tačiau galime toliau didinti finansinę ir karinę paramą”, – po ES gynybos ministrų susitikimo Stokholme sakė J. Borrellas.