infa.lt

Algimantas Rusteika. Mums vėl reikia Kovo 11-osios

11 kovo
15:14 2023

2021 rugsėjo 10 mitingas

Kasmet rašiau, prisiminiau, džiaugiausi, sveikinau. Dabar nebegaliu. Laisvės daina įgavo naują, baisią prasmę – Tėvynė uždarė mus savyje ir giesmę gerklėje mirtis uždarė.

Ateinat su vaikais, aplink jaunos šypsenos, o už šimto metrų į šoną aidūs skersgatviai be žmogaus ir negyvi langai. Kodėl už džiaugsmo vitrinų padvelkia tuštuma, o vėjas po grindinį nešioja artėjimus ir pabaigą? Kodėl laisvėje apsigyveno nelaisvė ir vakarais tylim?

Vasario 16-sios Lietuva buvo staiga, ginklo jėga okupuota svetimųjų ir perduota svetimiems. Vieni pasitraukė, kiti priešinosi, dalis kolaboravo, dauguma – susitaikė.

Kovo 11-sios Lietuva buvo lėtai, pinigų galia okupuota savųjų ir parduota saviems. Vieni pasitraukė, kiti bandė ir dar bando priešintis, nemaža dalis kolaboruoja, dauguma – susitaikė.

Kovo 11-sios Lietuva dar gyva. Ją rasite tyloj prie signatarų kapo ir sausio 13-sios aukų artimųjų akyse. Išgirsite mažuose miesteliuose ir miestuose, paprastų žmonių nelengvuose pokalbiuose, aptariant šią dieną.

Galite pajusti Kauno arkikatedroje, kur laiko mišias kunigas Robertas Grigas, atsisakęs priimti dovanas kolaborantų Seime.

Tik jos nerasite Vilniaus ponijos ir jos pataikūnų „paminėjimo” ritualuose ir iškilmėse, kurie ta proga net į Katedrą nebeateina, o rengia savo veidmainiškas, tuščias ir bedvases pamaldas Seime.

Tie patys stori ir liesi veikėjai ir veikėjos, kurie su palengvėjimo atodūsiais nulipa nuo scenos į gyvenimą „kaip visada”.

Iš sakyklų – kas kitų per naktis surašyta, tą išmoktą saulelę, kuri atkopdama nebebudina. Stropiai viską atbubens, labai svarbiais veidais, pakalbėjimai bus sunkiasvoriai, su pažymėtomis pauzėmis. Bet širdis jums neklystamai pasakys – šventykloje tuščia.

Jie patikrins, ar švenčiat, ir tuos, kurie neišsikėlė vėliavų, nubaus. Žmogaus formos pamėklės ir manekenai negyvomis šaldytų lydekų akimis kartos kitų, už pinigus sugalvotus žodžius, per melo dėžes parodys ką nors iš tų vilties dienų, pagros, pašoks. Liesis patetika ir bukas entuziazmas.

Sotūs dvaro politologai dėžėje padiskutuos apie tai, kaip svarbu „suvokti Lietuvą”, kokia ji šauniai moderni, atvira visoms pasaulio nesąmonėms ir nuolanki pasaulio galingiesiems.

O vakare ponai dalinsis atsiminimais, kaip didvyriškai tą dieną pragyveno ir baisiai rizikavo, kovodami „už mūsų ir jūsų laisvę”.

Lėtai, žingsnis po žingsnio pavogę iš mūsų valstybę, dabar išdidžiai moko gyventi ir naujoviškai mąstyti, kad nepriklausomybė ir yra laisvė. O kas nepatenkintas melu – valstybės ir laisvės priešas.

Romualdas Ozolas buvo teisus – laisvė ir nepriklausomybė nėra tas pats, Šiaurės Korėja juk irgi nepriklausoma.

Bet šią dieną, kaip visada, Dievo šviesa plūsta per langus, jaukiai kvepia kava, sušvinta feisbuko ekranai. Pamatysit pasisveikinimus ir pasveikinimus, žmonių nusivylimą ir pyktį, abejingumą ir ateities viltį. Taip, namai, kuriuose išaugai – ne patys tobuliausi.

Ir tavo tėvai ne turtingiausi ir protingiausi pasaulyje, bet jie yra tavo. Lietuvos ir savęs neišjungsi, su visais teks būti kartu ir greta numirti.

Gyvensim kaip nusipelnėm, bet taip, kaip anomis dienomis, nebesuprasime vieni kitų niekada.

Mums vėl reikia kovo 11-sios.

Tikėkim, kad ji ateis, saugokim kas dovanota, nes nieko daugiau nebebus. Meilė – didžiausia Visatoje galia, nes nėra jėgos, kuri gali priversti mylėti ar nemylėti.

Mūsų meilė sukūrė Nepriklausomybės galimybę, tačiau laisvės dykai nedalina. Ji yra tokia ir jos tiek, kokie esam patys.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 251

Žymos:

Atsiliepimų 2

  1. T0mas J.    -  2023-03-11, 16:35

    Švęsiu, kai laimėsim.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. retorinis klausimas    -  2023-03-11, 16:49

    Iškabintos vėliavos, o ką švenčiam?

    Prieš 33 metus grupė žmonių išdrįso mesti iššūkį bolševikams ir atsiskirti nuo jų imperijos. Pagarba jiems už tai.

    Bet po kelių metų beveik tie patys žmonės įkišo mus į dar baisesnę sąjungą. Kaip sakė Kudirka: „už trupinį aukso, už gardaus valgio šaukštą” paguldė Lietuvą po Briuselio antkode.

    Todėl anokia čia šiandien ir šventė.

    Lietuviai apskritai neturi normalių nepriklausomybės švenčių, nors švenčiam jas beveik kas mėnesį.

    Vasario 16-os karta iškovojo nepriklausomybę, bet patys be vienintelio šūvio ją ir prakniso 1940 metais.

    Apie kovo 11 jau sakiau.

    Liepos 6 – Mindaugo karūnavimas. Vyrukas spjovė į pagonišką indoeuropiečių civilizaciją, kad galvažudžiai vakarų civilizatoriai užmaukšlintų jam karūną. Irgi, mat, nuopelnas. „Ėjimo į Europą” pradininkas, tik kojas bučiavo ne Briuseliui, bet Romai.

    Tai ką švenčiam?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...