infa.lt

NATO ant bedugnės krašto

28 vasario
18:26 2023

ES-NATO

Po metų kruvinų kovų prie savo sienų NATO atsidūrė ant esminių permainų slenksčio. Bent jau taip tikisi aljanso vadovai, rašo amerikiečių „Politico” leidinys.

Praėjusį savaitgalį Miuncheno viešbučio „Bayerischer Hof” perpildytose posėdžių salėse ir koridoriuose sąjungininkai, pliaukštelėję vieni kitiems per nugaras, stūmė darbotvarkę, kurioje buvo išreikštas į ateitį nukreiptas ryžtas, jau seniai siektas parodyti NATO, bet taip pat dažnai sunkiai pasiekiamas. Jie pažadėjo daugiau pagalbos Ukrainai. Jie atnaujino savo kolektyvinės gynybos planus.

Po dviejų dienų Maskvoje Vladimiras Putinas stovėjo vienas ir griežtai rėžė dar vieną pasipiktinimo ir vienišo nacionalizmo kupiną kalbą, darydamas pauzes tik tam, kad leistų savo auditorijai, sudarytai iš vyriausybės pareigūnų niūriais veidais, sunkiai atsistoti ir šaltoje, erdvioje salėje surengti jam privalomas ovacijas.

Kadangi karas Ukrainoje tęsiasi jau metus, o aiškaus kelio į taiką nėra, naujai susivienijusi NATO nuo šios vasaros ketina priimti daugybę seisminių sprendimų, kurie iš esmės pakeis aljanso gynybą ir privers veikti lėtesnes aljanso nares.

NATO laukia sprendimai, dėl kurių aljansas, saugantis 1 mlrd. žmonių, pateks į vieną didžiausių permainų sūkurių per visą savo 74 metų istoriją. Šią vasarą Lietuvoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus patvirtinti planai, kuriais žadama pertvarkyti viską – nuo sąjungininkų metinių biudžetų iki naujų karių dislokavimo ir gynybos pramonės integravimo visoje Europoje.

Tikslas: sukurti aljansą, kuriam Putinas nedrįstų mesti tiesioginio iššūkio.

Tačiau didžiausia kliūtis gali būti pats aljansas – gremėzdiškas besiginčijančių valstybių, turinčių savanaudiškų interesų ir biurokratijos, kuri dažnai žada daug daugiau, nei įvykdo, rinkinys.

Dabar Aljansas turi pasinaudoti praėjusių metų impulsu, kad įveiktų biurokratizmą ir parengtų taikos meto aprūpinimo strategijas, kad galėtų pasitikti nenuspėjamą ir, tikėtina, vis karingesnę Rusiją.

Tai „didžiulis darbas”, – sakė Benedetta Berti, NATO generalinio sekretoriaus biuro politikos planavimo vadovė. Grupė praleido „dešimtmečius, sutelkdama savo dėmesį kitur”, sakė ji. Terorizmas, imigracija – visa tai turėjo pirmenybę prieš Rusiją.

„Tai tikrai gana reikšmingas istorinis pokytis aljansui”, – sakė ji.

Kol kas atskiros šalys skleidžia tinkamą melodiją. Tačiau tai bus įrodyta vėliau šiais metais, kai jų bus paprašyta atverti pinigines, o gynybos įmonėms bus pateikti planai bendradarbiauti su varžovais.

Aljanso lyderiai ir valstybių vadovai yra pasirengę tai padaryti.

„Ukraina turi laimėti”, – Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sakė NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris. „Negalime leisti Rusijai laimėti, ir ne veltui – nes Rusijos ambicijos yra daug didesnės nei Ukrainos.”

Visos akys nukreiptos į Vilnių

Dideli pokyčiai įvyks liepos mėnesį, kai NATO sąjungininkės susirinks Vilniuje, Lietuvoje, į savo didįjį metinį aukščiausiojo lygio susitikimą.

Vyriausiasis NATO karinis vadovas išdėstys naują planą, kaip aljansas dislokuos daugiau karių ir įrangos rytiniame fronte. Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Krisas Kavolis (Chris Cavoli) taip pat atskleis, kaip viso aljanso kariai skubiai bus kviečiami į pagalbą.

Vienas aukšto rango NATO pareigūnas teigė, kad šie pokyčiai reikš Europos gynybos būdo „pertvarkymą”. Planai bus grindžiami geografiniais regionais, o NATO prašys šalių prisiimti atsakomybę už skirtingas saugumo sritis – nuo kosmoso iki sausumos ir jūrų pajėgų.

„Sąjungininkai dar aiškiau žinos, koks bus jų darbas ginant Europą”, – sakė pareigūnas.

NATO vadovai taip pat pažadėjo sustiprinti rytinę aljanso gynybą ir parengti 300 000 karių, kurie prireikus galėtų skubėti į pagalbą sąjungininkams. Pagal dabartines NATO greitojo reagavimo pajėgas aljansas gali skirti 40 000 karių per mažiau nei 15 dienų. Pagal naująjį pajėgų modelį 100 000 karių galėtų būti aktyvuoti per 10 dienų, o dar 200 000 karių būtų pasirengę vykti per 30 dienų.

Tačiau geras planas gali padėti sąjungininkams tik tiek.

Šie NATO siekiai reiškia nukrypimą nuo ankstesnio Aljanso dėmesio trumpalaikiam krizių valdymui. Iš esmės aljansas „eina kita kryptimi ir daugiau dėmesio skiria kolektyviniam saugumui, atgrasymui ir gynybai”, – sakė antrasis NATO pareigūnas, kuris, kaip ir pirmasis, pageidavo likti nežinomas, kad galėtų aptarti vykstančius planus.

Pagrindiniai NATO iššūkiai: Vienas iš svarbiausių uždavinių – priversti visų šalių ginkluotąsias pajėgas bendradarbiauti. Tokioms šalims, kaip Vokietija, kuri daugelį metų nepakankamai finansavo savo kariuomenės modernizavimo programas, tikriausiai bus sunku įsibėgėti. O Švedija ir Suomija, kurios yra ant stojimo į NATO slenksčio, stengiasi integruoti savo pajėgas į aljansą.

Kitos šalys paprasčiausiai turi išplėsti savo gretas, kad NATO galėtų įvykdyti savo nustatytas kvotas.

„NATO reikia gebėjimo padidinti greitį, išleisti į lauką dideles formuotes – daug didesnes nei anksčiau”, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto gynybos ir karinės analizės direktorius Bastianas Giegerichas (Bastian Giegerich).

Rytai prieš Vakarus

Rytų ir Vakarų ideologinis skilimas verda ir NATO viduje.

Aljanso rytiniame fronte esančios šalys jau seniai nusivylusios, kartais ir viešai, lėtesniu pokyčių tempu, už kurį pasisako daugelis Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų atstovų – net po Rusijos invazijos.

„Mes pradėjome keistis, o Vakarų partneriai tarsi vėlavo”, – sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generolas Rajmundas Andžejčakas (Rajmund Andrzejczak) šį mėnesį lankydamasis Vašingtone.

Tie nuogąstavimai rytiniame fronte nedrąsiai išklausomi.

Praėjusią vasarą NATO įvardijo Rusiją kaip didžiausią tiesioginę grėsmę – tai buvo reikšmingas posūkis nuo po Šaltojo karo dėtų pastangų kurti partnerystę su Maskva. JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat surengė savo žavesio puolimą, praėjusią savaitę nuvykęs į Varšuvą ir pasakęs svarbią kalbą, kuri padėjo sušvelninti kai kurias įtampas ir tariamas nuoskaudas.

Vis dėlto NATO rytinis frontas, esantis arti Rusijos, maldauja savo vakarinių kaimynių paspartinti veiksmus, kad padėtų užpildyti spragas aljanso pakraščiuose ir paremti pastiprinimo planus.

Svarbu „nustatyti laiko tarpsnius, t. y. kurios šalys pristatys kokius vienetus”, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu ir pridūrė, kad tikisi, jog JAV „atliks svarbų vaidmenį”.

Pareigūnai ir ekspertai sutinka, kad šie pokyčiai reikalingi ilgam laikui.

„Jei Ukrainai pavyks laimėti, tuomet Ukraina, Europa ir NATO turės labai nepatenkintą Rusiją prie savo slenksčio, persiginkluojančią, mobilizuojančią, pasirengusią vėl žengti į priekį”, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro kviestinis bendradarbis Šonas Monaghanas (Sean Monaghan).

„Jei Ukraina pralaimės, o Rusija laimės, – pažymėjo jis, – Vakarai turės „padrąsintą Rusiją prie savo durų slenksčio, taigi bet kuriuo atveju NATO turės didelę Rusijos problemą”.

Rusijos žadinantis skambutis

Skubėjimas visame žemyne persiginkluoti, kai ginklai ir įranga iš seniai nebenaudojamų atsargų plūsta į Ukrainą, buvo toks pat staigus kaip ir pati invazija.

Po kelerių metų, kai gynybos biudžetai buvo nedideli, o sovietų laikų įranga tebeguli automobilių parkuose visame rytiniame fronte, raginimai skirti daugiau pinigų ir vakarietiškos įrangos kelia grėsmę, kad gynybos įmonės artimiausiu metu negalės įvykdyti šių užsakymų. Dėl to gali kilti šaudmenų, tankų, pėstininkų kovos mašinų ir prieštankinių ginklų parengties krizė.

NATO iš tikrųjų pripažino šią problemą prieš dešimtmetį, tačiau neturėjo galimybių daug ką padaryti. Pirmasis bandymas paskatinti valstybes nares atsikratyti po Šaltojo karo atsiradusio sąstingio prasidėjo lėtai, likus metams iki praėjusiais metais įvykusios Rusijos invazijos į Ukrainą.

Po to, kai 2014 m. Maskva užėmė Krymą ir dalį Donbaso, Aljansas pasirašė „Velso pasižadėjimą” iki 2024 m. gynybai skirti 2 proc. ekonominės produkcijos.

Didžioji dauguma šalių mandagiai ignoravo šį pasižadėjimą, suteikdamos tuometiniam JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) pagrindą kalbėti, reikalaujant, kad Europa imtųsi veiksmų ir nustotų pasikliauti Vašingtonu kaip saugumo skėčiu.

Tačiau niekas taip nesutelkia dėmesio kaip pavojus, ir Rusijos tankų, riedančių link Kijevo, vaizdas, kai Putinas kalbėjo apie Vakarų ištvirkimą ir Rusijos likimą, privertė Europą imtis veiksmų. Praėjus vieneriems metams, sąskaitos už ankstyvuosius pažadus padaryti daugiau jau turi būti apmokėtos.

„Ukrainoje mes dalyvaujame ilgam”, – sakė NATO karinio komiteto, kurį sudaro sąjungininkų uniformuoti gynybos vadovai, vadovas Baueris. Tačiau norint išlaikyti ginklų ir amunicijos tiekimo Ukrainai srautą reikės ne tik atskirų vyriausybių valios, bet ir glaudaus Europos ir Šiaurės Amerikos gynybos pramonės bendradarbiavimo. Šie įsipareigojimai vis dar nėra įvykdyti.

Dalis šių pastangų, pasak Bauerio, yra pastangos įtikinti šalis bendradarbiauti kuriant įrangą, kuria galėtų naudotis partneriai. Jis mano, kad Europos Sąjungos šalys yra tinkamos vadovauti šiam darbui.

ES, kuri save vadina taikos projektu ir pagal apibrėžimą negali naudoti savo biudžeto ginklams pirkti, ši tema yra sudėtinga. Tačiau ji gali būti rengėja. Praėjusią savaitę ji sutiko tai padaryti, įsipareigodama kartu su NATO ir Ukraina kartu sukurti veiksmingesnę ginklų pirkimo sistemą Kijevui.

Kalbos, žinoma, yra vienas dalykas. Tradiciškai NATO ir ES puikiai sekasi žadėti pokyčius, kurti komitetus ir darbo grupes tiems pokyčiams įgyvendinti, bet tik po to stebėti, kaip jie paskęsta vidaus politikoje ir didžiųjų aljansų tarpusavio kovose. Be to, daugelis šalių jau seniai nerimauja dėl ES kėsinimosi į NATO karinę teritoriją.

Tačiau šį kartą jaučiama, kad reikalai turi pajudėti, kad Vakarų šalys negali leisti V. Putinui laimėti savo didžiojo statymo – istorija pasikartotų, o Europa ir JAV įšaldytų nesugebėjimą susitarti.

„Žmonės turi suvokti, kad tai ilga kova. Jie taip pat turi žiauriai suvokti, kad tai yra karas”, – sakė antrasis NATO pareigūnas. „Tai nėra krizė. Tai nėra kažkoks nedidelis incidentas kažkur, kurį galima suvaldyti. Tai yra visa apimantis karas. Ir dabar politikai visoje Europoje ir visame Aljanse tai taip traktuoja, ir tai visiškai tinkama.”

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 337

Žymos:

Atsiliepimų 5

  1. VŽA    -  2023-02-28, 07:31

    Agresorius Putinas baigia pažadinti ilgai ir ramiai snaudusią biurokratinę NATO. Šlovė Ukrainai. Mirtis – okupantams…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Džiaukimės gyvenimu, kol galime    -  2023-02-28, 08:18

    Jau prisimenam vieną pasisėdėjimą Vilniuje, kai iškart po jo Ukrainoje buvo pradėtas Maidanas, o jo pasėkoje šis karas. Po šio pasibuvimo Vilniuje gali, tiesiog, įvykti trečiasis pasaulinis ir tiek.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Nato likima    -  2023-02-28, 10:41

    geriausiai apibudina plakatai,nesami europieciu per masinius protestus. Zmonija pradeda atskirti,kas tikrieji zmogzudziai ir visu karu iniciatoriai.

    Atsakyti į šį komentarą
    • Pastebėjęs    -  2023-02-28, 11:38

      „Nato likima”, teisingai, dėl visko kalta NATO, nebūtų jos, – Lietuvoje ramiai plazdėtų Rusijos vėliava, užtektų dujų ir naftos, vėl būtų visiems darbo, net mes atjaunėtumėm 30-40 metų…

      Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....