infa.lt

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žino, kad turi tik vieną patikimą kelią į ilgalaikę pergalę prieš Vladimiro Putino invazines pajėgas – ir jis neapima teritorijos mainų į taiką, rašo „Washington Examiner” leidinys.

„Nėra ir neturėtų būti jokios kitos alternatyvos, kaip tik visiškai atsikratyti Rusijos agresijos, išlaisvinti teritoriją, išlaisvinti žmones, nes kiekvienas miestas, miestelis ir kaimas, kuris lieka okupuotas, reiškia, kad žmonės lieka nelaisvėje”, – sakė V. Zelenskis šį mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje susirinkusiems pasaulio lyderiams. „Ar laisvė gali būti kompromiso objektas? Ne. Ir tai yra tvirtas „ne”.”

Kad Ukraina laimėtų, įsitikinęs V.Zelenskis, ji turi išvaryti Rusijos karo pajėgas iš kiekvieno savo teritorijos centimetro, įskaitant Krymo pusiasalį, kurį Putinas neteisėtai aneksavo 2014 m., ir tada užsitikrinti narystę NATO, o jei tai neįmanoma, prisijungti prie sutinkančių Vakarų šalių aljanso, kuris užtikrintų, kad pažemintas Putinas po kelerių metų, kai atstatys savo dabar nusilpusią kariuomenę, nebandys to padaryti dar kartą.

Be to, Zelenskis teigė, kad Ukraina turi laimėti šiais metais arba susidurs su užsitęsusio įšaldyto konflikto perspektyva, kuris pareikalautų papildomų civilių aukų ir greičiausiai lemtų taiką tik Putino sąlygomis.

Kad Putinas laimėtų, jam tereikia tempti laiką ir išlaikyti tai, ką jau turi.

Daug kalbama apie siaubingus Rusijos nuostolius mūšio lauke, kurie, manoma, viršija 200 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai Pirmojo pasaulinio karo laikų frontalių pėstininkų puolimų, kuriuos vykdė prastai apmokyti ir prastai aprūpinti šauktinių ir nuteistųjų kariai, rezultatas.

Tačiau viešai mažiau skelbiama, kad Ukraina taip pat patyrė didelių nuostolių. Nors ir ne tokių masinių, kokius patyrė Putino patrankų mėsa.

Atrodo, kad numatomas Rusijos pavasario puolimas prasideda vangiai, su dar didesne nesantaika jos gretose, neįkvėpta entuziazmu vadovybe ir moralę smukdančiomis katastrofomis mūšio lauke. Įskaitant neseniai įvykdytą puolimą prieš rytinį anglies kasybos miestą Vuhledarą, po kurio, britų žvalgybos teigimu, dvi elitinės rusų jūrų pėstininkų brigados buvo nualintos ir „greičiausiai tapo neefektyvios kovoje”.

Tačiau, panašu, kad V. Putinui nė motais tai, kad jis prarado beveik pusę iki invazijos buvusios kariuomenės, kol jis gali namuose palaikyti fikciją, kad Rusija yra Vakarų agresijos auka. Jei ant kortos pastatytas jos išlikimas, jo „specialioji karinė operacija” verta aukų.

„Putinas šiuo metu atrodo pasirengęs paaukoti, žinote, pusę milijono žmonių, 750 000 karių, ir atrodo, kad dabar jis gali tai padaryti ir yra pasiryžęs tai padaryti”, – sako į pensiją išėjęs generolas Rickas Hillieras, buvęs Kanados gynybos štabo viršininkas.

„Ukraina negali patirti tokių nuostolių, kokius ji patirtų susidūrusi su tokiu skaičiumi Rusijos karių”, – sakė R. Hillieras Atlanto tarybos forume.

Paradoksas yra tas, kad Rusija gali laimėti, net jei atrodo, kad ji pralaimi. Ukraina gali pralaimėti paprasčiausiai tada, kai atrodo, kad ji nepakankamai laimi.

„Ukraina negali sau leisti nesėkmės mūšio lauke; Rusija gali sau leisti daug mūšio lauko aukų ir nesėkmių, kol Putinas tiki, kad galiausiai jam gali pavykti”, – tame pačiame Atlanto tarybos renginyje perspėjo buvęs NATO vyriausiasis vadas, į atsargą išėjęs armijos generolas Wesas Clarkas.

V. Putinas Ukrainai yra nepermaldaujamas priešas, kuris užsidarė savyje ir pastatė viską, įskaitant galbūt ir savo gyvybę, ant to, kad pasiektų kažką, ką galėtų parduoti kaip pergalę.

„Šis disbalansas egzistuoja ne tik tarp Rusijos ir Ukrainos kariuomenių, bet ir tarp jo ir mūsų”, – sakė Eliotas Koenas (Eliot Cohen) iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro. „Tarp jo valios ir mūsų valios.”

V. Putinas tvirtai tiki, kad gali peržaisti ukrainiečius, tvirtina atsistatydinęs generolas Davidas Petraeusas, buvęs JAV Centrinės vadovybės vadas ir CŽV direktorius.

„Ukrainiečiai, europiečiai ir amerikiečiai, mes turime įrodyti, kad jis šiuo atžvilgiu klysta. Jis nesugebės jiems padaryti to, ką Rusijos imperija padarė Napoleono armijai ar SSRS padarė naciams”, – sakė D. Petreusas Atlanto tarybos renginyje. „Turime vėl daryti viską, ką galime, trumpalaikėje, vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje, kad Ukraina galėtų paspartinti momentą, kai Vladimiras Putinas pripažins, jog šis karas mūšio lauke yra netvarus dėl siaubingų nuostolių, kuriuos patiria rusai.”

Putinas tikisi, kad Vakarai sutriks. Štai kodėl JAV prezidentas Joe Bidenas vis kartoja, kad Jungtinės Valstijos dalyvaus „tiek, kiek reikės”.

Tačiau kai kurių Kongreso respublikonų siekis nutraukti dalį arba visą pagalbą Ukrainai ir anoniminio Bideno administracijos pareigūno komentarai, kuriuos cituoja laikraštis „Washington Post”, įspėjantys Ukrainos vadovus, kad „mes negalime nieko ir visko daryti amžinai”, sumenkino šią žinią ir padrąsino V. Putino paskutinio pasipriešinimo strategiją.

„Manau, kad jie, Rusija, nori ilgai kovoti, o bet koks mūsų siunčiamas signalas, kad nesame nusiteikę ilgai kovoti, tik sustiprina jų viltį, kad jie gali palaukti”, – sako CSIS Tarptautinio saugumo programos direktoriaus pavaduotoja Emily Harding.

„Tokia politika vargu ar gali būti ilgalaikė. Priežastis ta, kad V. Putinas pasiryžęs užimti Ukrainą. Jis jos nori, ji jam reikalinga”, – sako Clarkas.

O ukrainiečiai, anot jo, „tiesiog negali politiškai, morališkai sutikti atiduoti savo teritorijos nuolaidžiaudami agresijai”.

„Taikos derybos [V. Putino] galvoje reiškia, kad jis gali pasilikti tai, ką turi dabar”, – CSIS renginyje sakė E. Harding.

Clarko teigimu, tikrasis karo svorio centras yra Putino proto būsena. „Kai jis manys, kad jam nepavyks, tada šis karas Ukrainoje ir baigsis”, – sakė Clarkas.

Clarkas, buvęs NATO vadas, kuris 1999 m. laimėjo Kosovo karą (operacija „Merciful angel” ) prieš Slobodaną Miloševičių, nepraradęs nė vieno NATO kario ir nepateikdamas nė vienos sąjungininkų aukos, tvirtina, kad dabartinė JAV politika, kuria siekiama, kad Ukraina užimtų kuo palankesnę poziciją deryboms dėl susitarimo, gali baigtis „švelnia abiejų kovojančių šalių nesėkme”.

Todėl Clarko, Petreuso, Hiljero ir beveik visų į atsargą išėjusių keturių žvaigždučių vadų nuomone, JAV ir jų sąjungininkės turi iš visų jėgų dabar pumpuoti į Ukrainą kuo daugiau pažangios ginkluotės ir ilgesnio nuotolio amunicijos, kad pasiruoštų artimiausiais mėnesiais planuojamam Ukrainos kontrpuolimui.

„Visa tai labai svarbu, kad Ukraina būtų pasirengusi iki gegužės, birželio pradžios ar kada jie nuspręs surengti savo kontrpuolimą ir, tikiuosi, nukirsti sausumos tiltą, kuris šiuo metu jungia Rusiją su Krymu, kad galėtų atkirsti ir izoliuoti tas pajėgas, kurios yra vakarinėje pusėje”, – sakė D. Petraeusas.

Ukrainai tenka milžiniška užduotis – kai kas sakytų, kad misija neįmanoma – tikintis išstumti dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių Rusijos karių, įsitvirtinusių šimtus mylių už trijų gynybos linijų, kurias sudaro tranšėjos ir tankų spąstai.

Šiuo metu tūkstančiai Ukrainos karių Jungtinėje Karalystėje ir kitose NATO šalyse mokosi naudotis tankais, kovos mašinomis ir naujomis artilerijos sistemomis, kurias jie naudos po kelių mėnesių bandydami pralaužti Rusijos fronto linijas.

Ukrainos pajėgos mokomos NATO manevrinio karo. JAV ragina Ukrainos vadus atidžiai rinktis mūšius (pagal svarbą – infa.lt past.).

„Jie yra įsitvirtinę didelėje teritorijoje. Jie negali tobulai ginti kiekvieno centimetro, ir nuo ukrainiečių priklausys, kaip vyks šis karas”, – šį mėnesį CBS sakė gynybos sekretorius Lloydas Ostinas.

„Praėjus metams nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, Rusijos prezidentas Putinas nesiruošia taikai. Priešingai, jis ruošiasi dar didesniam karui”, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per J. Bideno vizitą Lenkijoje. „Tad turime išlaikyti ir sustiprinti savo paramą Ukrainai. Turime suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji galėtų nugalėti”.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas Ukrainos perspektyvas vertina optimistiškiau, CNN pasakodamas, kad V. Zelenskis „sėkmingai mėgdžioja Vinstoną Čerčilį”, mobilizuodamas JAV.

„Istorija mus moko, kad nepriklausomybės karai baigiasi tik vienu būdu, – sakė B. Džonsonas, – o kai toje pat pusėje yra Jungtinės Valstijos, visiškai neabejoju, kad ukrainiečiai laimės.”