infa.lt

Xinhua

Metus trukusi Rusijos invazija į Ukrainą sukrėtė tris dešimtmečius gyvavusios tvarkos po Šaltojo karo pamatus, atgaivindama visuotinį nerimą dėl branduolinio karo perspektyvos, pakirsdama seniai nusistovėjusias diplomatines ir politines normas ir nerimą keliančiais būdais suvienydama didžiausias pasaulio autokratijas – Iraną, Šiaurės Korėją, Kiniją ir Rusiją, rašo „The Washington Times” leidinys.

Kadangi karo baigtis labai abejotina, daugelis klausia, kas bus toliau Ukrainoje ir pasauliniame geopolitiniame kraštovaizdyje.

Be Rusijos izoliavimo ir Kijevo ekonominio bei karinio rėmimo, JAV ir jų sąjungininkai kovoja su pasauliu, kurio nebesieja daugiau nei karta taisyklių ir normų, galiojančių nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. pabaigos.

„Tai sistemą keičiantis įvykis. Tai yra atgrasymo priemonių nesėkmė ir visų mechanizmų, kuriuos turėjome, kad išlaikytume taiką po Antrojo pasaulinio karo ir po Šaltojo karo, nesėkmė”, – sako Fiona Hill, buvusi Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnė ir Rusijos specialistė, dabar dirbanti Brookingso institute.

„Taigi turėsime persvarstyti: Ar mums reikia iš esmės persitvarkyti?” M. Hill paklausė per neseniai Vašingtone įsikūrusio analitinio centro surengtą apskritojo stalo diskusiją.

Jonathanas Mastersas, Užsienio santykių tarybos (Council of Foreign Relations) interneto svetainės CFR.org vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, neseniai rašė, kad Ukraina „jau seniai atlieka svarbų, tačiau kartais nepastebimą vaidmenį pasaulinėje saugumo struktūroje”.

„Šiandien, – sakė jis, – šalis yra atsinaujinusios didžiųjų galių varžybų, kurios, daugelio analitikų nuomone, artimiausiais dešimtmečiais dominuos tarptautiniuose santykiuose, priešakinėse linijose”.

Jei praėję metai buvo gairės, bandant nuspėti, ką atneš ateinantys mėnesiai, – tai gali būti kvailas uždavinys.

Be Bideno administracijos įspėjimų prieš invaziją, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rimtai ketina siųsti savo karius per sieną į Ukrainą, dauguma užsienio politikos institucijų abiejose Atlanto pusėse prognozių buvo klaidingos.

Daugelis prognozavo, kad Ukrainos kariuomenė bus sutriuškinta ir Kijevas žlugs per kelias dienas, tačiau Ukraina daugiau nei laikosi. Specialistai prognozavo didžiulę Europos energetikos krizę, kai tik bus nutrauktas Rusijos naftos ir dujų srautas. Ji nepasireiškė.

Kremlius tikėjosi, kad karo įtampa suskaldys JAV ir Europos aljansą. Vietoj to JAV bendrovės pasirašo suskystintų gamtinių dujų (SGD) sutartis visoje Europoje, kad užpildytų šią spragą. NATO ne tik susivienijo, bet ir yra pasirengusi priimti Suomiją ir Švediją, kurios ilgą laiką atsargiai žiūrėjo į prisijungimą prie Vakarų karinio aljanso.

Bene svarbiausi buvo karinių specialistų lūkesčiai, kad Rusijos karo mašina, pertvarkyta ir modernizuota valdant V. Putinui, pateisins savo, kaip vienos kiečiausių pasaulyje, vardą. Vietoj to, dėl daugybės pražūtingų ankstyvų klaidingų apskaičiavimų ir akivaizdaus planavimo trūkumo, mūšio lauko nesutapimas virto išsekinimo karu, kuris gali užsitęsti daugelį metų.

Galimybė, kad karas paaštrės netikėtais būdais, šiandien kelia ne mažesnį nerimą nei pirmosiomis savaitėmis, kai prezidentas J. Bidenas stengėsi aiškiai atskirti Amerikos pagalbą. Kol kas pagalba apima tankus, raketų sistemas ir kitas priemones, tačiau vengiama tiesioginio JAV karinio personalo dalyvavimo, kad neįsipliekstų daug didesnis, pasaulį keičiantis konfliktas tarp dviejų branduolinį ginklą turinčių stovyklų.

„Mintis, kad mes ketiname siųsti puolamąją įrangą, kad lėktuvai, tankai ir traukiniai su amerikiečių lakūnais ir amerikiečių įgulomis – neapgaudinėkite savęs, kad ir ką sakytumėte, tai vadinama Trečiuoju pasauliniu karu”, – sakė J. Bidenas praėjusių metų kovą Filadelfijoje vykusioje Demokratų partijos konferencijoje.

Ant žemės

Artimiausi kintamieji mūšio lauke yra Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kuris šiuo metu yra kovų epicentras ir lemiamas kiekvienos šalies kariuomenės stiprybės ir moralės barometras.

Rusijos pajėgos anksti pasiekė laimėjimų regione ir aplink jį, kuris yra promaskvietiško separatistų judėjimo, nuo 2014 m. kovojančio su vyriausybe Kijeve, širdis. Rudenį ankstyvi Rusijos pasiekimai buvo atremti įnirtingo Ukrainos kontrpuolimo, per kurį buvo atkovoti tokie svarbūs miestai kaip Chersonas ir Charkovas.

Ukrainos pajėgos taip pat pademonstravo stulbinantį gebėjimą vykdyti bepiločių orlaivių smūgius taikiniams Rusijos teritorijoje, taip suduodant dar vieną simbolinį smūgį V. Putino kariuomenei.

JAV ir Europos sąjungininkų karinis mokymas ir įranga pasirodė esantys neįkainojami. J. Bideno sprendimas aprūpinti „Abrams” tankais, „Bradley” kovos mašinomis, priešraketinės gynybos baterijomis „Patriot” ir kitomis transporto priemonėmis bei ginklais smarkiai padidino Ukrainos kariuomenės gebėjimą atremti Rusijos puolimą ir vykdyti savo priešakines operacijas.

Šią savaitę netikėtai apsilankęs Kijeve J. Bidenas pažadėjo dar 450 mln. dolerių vertės ginkluotės, įskaitant 500 naujų prieštankinių sistemų „Javelin” ir 2 000 naujų prieštankinių raketų. Kartu su panašia kitų NATO sąjungininkių parama, įskaitant Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard„, ginklų tiekimas leidžia manyti, kad Ukrainos pajėgos yra pasirengusios šiais metais pereiti į puolimą.

Tuo tarpu Rusija pati ruošiasi naujam postūmiui mūšio lauke.

Nepaisant tūkstančių nužudytų karių ir civilių bei neapsakomo Ukrainos miestų griovimo, užsienio politikos sluoksniuose vyrauja įsitikinimas, kad abi pusės yra pajėgios padaryti kur kas daugiau. Ypač Rusija, nes vykstanti masinė naujų karių mobilizacija leidžia manyti, kad Maskva vadovaujasi dešimtmečių senumo kariniu vadovėliu: Maskva į kovą siunčia kuo daugiau karių, nesvarbu, kiek tai kainuos žmonių.

„Problema ta, kad dar nematėme nė vienos pusės kovojančios visu savo grožiu”, – sakė geopolitikos analitikas Peteris Zeihanas, parašęs 2022 m. knygą „Pasaulio pabaiga tik prasideda”. „Ukrainiečiai yra atsilikėliai, tačiau jie sparčiai [ginkluojami] vis sudėtingesne įranga. Iki gegužės mėnesio jie jau bus spėję atlikti daug atidėtų techninės priežiūros darbų su iš rusų perimta įranga, kurios buvo daugiau, nei jie turėjo karo pradžioje, ir į mūšio lauką grįš 60 000 ukrainiečių karių, kurie mokėsi NATO šalyse su pažangesne įranga.

„Kita vertus, rusai baigs antrąją mobilizaciją, ir jie turės dar bent pusę milijono vyrų karo lauke”, – neseniai „The Joe Rogan Experience” podkaste sakė D. Zeihanas.

„Dabar [naujieji Rusijos kariai] bus blogai apmokyti, blogai aprūpinti ir blogai vadovaujami, o jų moralė bus žema, tačiau tokie kariai turi techninį terminą: Zeihanas sakė: „Rusų kariuomenė”. „Šiame kare nėra nieko unikalaus Rusijos istorijoje. Pirmieji metai visada yra absoliutus s– šou. O tada rusai meta kūnus į problemą tol, kol ji išnyksta”.

Maskva pademonstravo šaltakraujišką norą atakuoti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, įskaitant energetikos sistemas, ir nesuteikė jokių priežasčių manyti, kad tokios atakos šiais metais baigsis.

Ilgalaikės Rusijos karo veiksmų perspektyvos taip pat neaiškios. Pentagono vertinimu, Rusijos pajėgoms šį pavasarį gali pradėti trūkti amunicijos, o administracijos pareigūnai teigia, kad tai susiję su JAV ir Europos Sąjungos sankcijomis.

Šią savaitę JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo Užsienio santykių tarybai pareiškė, kad dėl vienas po kito sekusių Vakarų sankcijų paketų „sumažėjo Rusijos galimybės pakeisti daugiau kaip 9 000 karinės įrangos vienetų, prarastų nuo karo pradžios”.

„Rusija taip pat prarado iki 50 proc. savo tankų”, – sakė V. Adeyemo. „Nors mums dar reikia daug daugiau nuveikti, mums pavyksta pakeisti Rusijos biudžeto kursą ir sumažinti jos karinės pramonės kompleksą.”

Nauja pasaulinė tvarka

Dėl Vakarų sankcijų ir didėjančių Rusijos karo išlaidų Kremlius patiria didelį logistinį galvos skausmą, o tai sukelia pavojingą pasaulinių geopolitinių pokyčių bangą.

Nuo įsiveržimo į Ukrainą Rusija vis labiau trokšta sukurti XXI a. galių ašį, atvirai priešišką JAV ir jos sąjungininkėms.

Iranas ir Šiaurės Korėja tapo pagrindiniais Maskvos ginklų tiekėjais. Pigūs Irano bepiločiai lėktuvai sustiprino Rusijos pajėgų puolimo ir gynybos pajėgumus Ukrainoje. Pranešama, kad Pchenjanas tiekė raketas ir raketas privačiai Kremliaus samdinių įmonei „Wagner Group”.

Specialistai teigia, kad šis susitarimas naudingas tiek Irano ir Šiaurės Korėjos režimams, tiek Maskvai, nes visi trys režimai yra tiesiogiai suinteresuoti pakenkti JAV remiamai tarptautinei tvarkai.

„Daugelio Vakarų rinkų galimybių atvėrimas Rusijos įmonėms taip pat gali atverti naujų, nors ir ribotų, galimybių ekonomiškai izoliuotam ir pinigų stokojančiam Pchenjanui ir Teheranui”, – neseniai atliktoje analizėje rašė „Bulletin of the Atomic Scientists” mokslininkai.

„Nors Rusija jau seniai kritikavo tarptautines ir vienašales sankcijas Šiaurės Korėjai ir Iranui, – rašė jie, – Maskva nenuėjo taip toli, kad visiškai jų nepaisytų. Vis dėlto, pasirodžius pranešimams apie naują Irano ir Rusijos ekonominį bendradarbiavimą energetikos, aerokosminės ir automobilių pramonės sektoriuose, šis požiūris gali keistis.”

Tuo tarpu pasigirsta spėlionių, kad Pchenjanas priima kompensaciją už ginklų pardavimą Rusijai – pinigų pervedimus ir degalus, taip pat pažangias ginklų technologijas, kurias Šiaurės Korėja jau seniai stengiasi įsigyti nepaisant tarptautinių sankcijų.

Nors Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano partnerystė gali kelti nerimą, ji yra menkesnė, palyginti su Rusijos ir didžiausio Amerikos geopolitinio ir karinio iššūkio – Kinijos – santykiais. Pekinas stengėsi išlaikyti trapią pusiausvyrą, vengdamas parodyti, kad tiesiogiai remia Rusijos karą, tačiau retoriškai palaikydamas Maskvos poziciją ir teikdamas ribotą užkulisinę paramą.

JAV pareigūnai baiminasi, kad Kinija šiais metais padidins tiesioginę karinę pagalbą Rusijai. Toks žingsnis turėtų trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių. Iš karto jis galėtų suteikti Rusijos pajėgoms priemonių, kad jos galėtų toliau veržtis į Ukrainą, o V. Putinas taptų dar labiau priklausomas nuo Pekino, kuris meta iššūkį JAV ir jų sąjungininkams Azijoje.

Valstybės sekretorius Anthony Blinkenas praėjusią savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje vykusioje diskusijoje šį klausimą iškėlė su Kinijos diplomatu Wang Yi.

A. Blinkenas sakė „CBS News”, jog jo komanda konkrečiai perdavė „susirūpinimą, kad Kinija svarsto galimybę teikti letalinę (mirtiną) paramą Rusijai jos kare Ukrainoje”. „Galėjau su juo pasidalyti … rimtomis pasekmėmis, kurias tai turėtų mūsų santykiams”, – sakė valstybės sekretorius.

Tolesnis JAV ir Kinijos santykių, kurie jau ir taip įtempti dėl neseniai JAV pajėgų aptikto ir numušto įtariamo Kinijos šnipinėjimo baliono virš Jungtinių Valstijų, blogėjimas gali būti vienas svarbiausių metų geopolitinių įvykių.

Apskritai, specialistai teigia, kad Rusijos ir Ukrainos karas padidino neaiškumo dėl Vašingtono gebėjimo ne tik vadovauti demokratinei pasaulio tvarkai, bet ir sudaryti vieningą frontą su kitomis pagrindinėmis vyriausybėmis vis labiau neramioje didžiųjų galių konkurencijos eroje.

JAV ir Europa dažniausiai laikėsi vieningos pozicijos kovoje su Kinijos iškilimu ir bendrai reagavo į Rusijos ir Ukrainos karą, tačiau kai kurie perspėja, kad Vakarų pranešimai daugeliui naujų pasaulinių veikėjų yra nesuprantami.

Daugybė valstybių iš svarbiausių pasaulio kampelių nepritarė griežtoms ekonominėms sankcijoms, kurias Vašingtonas ir ES įvedė Maskvai, todėl kyla klausimų dėl Vakarų gebėjimo kurti daugiaregionines koalicijas karo metu ribotumo.

„Kai nesulauki tvirtos Izraelio, Saudo Arabijos, Pietų Afrikos Respublikos, Indijos, Turkijos ir Indonezijos paramos, kyla klausimas: Ar mūsų žinia sulaukia atgarsio?” – sakė Bruce’as Jonesas, Brookingso instituto Tarptautinės tvarkos ir strategijos projekto direktorius.

„Bandymas sutelkti ne Vakarų pasaulį aplink taisyklėmis grindžiamą tvarką neveikia”, – sakė B. Jonesas per neseniai įvykusį analitinio centro apskritojo stalo susitikimą. „Jo sutelkimas aplink šią demokratijų ir autokratijų skirstymo sistemą neveikia.

„Turime daug geriau suprasti šių pagrindinių pietinių veikėjų, kurie pasaulį mato kitaip nei mes ir kurie yra daug labiau suinteresuoti Kinijos ekonominiu augimu, interesus”, – sakė jis. „Jie nemato šio klausimo taip, kaip mes, ir mes daugelį dalykų supratome neteisingai.”

šaltinis:  sarmatas.lt