infa.lt

Profesorius advokatas Ignas Vėgėlė pasidalino mintimis apie naujai ruošiamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kurios turėtų sukelti nerimą net labiausiai įstatymui paklusniems žmonėms. Plačiau apie tai:

♦

Atrodytų, paprastam piliečiui visiškai nesvarbus įstatymas ir sritis: nedaryk nusikaltimų ir nebūsi sekamas kriminalinės žvalgybos. Tačiau taip, deja, nėra. Pamenate žiniasklaidos straipsnius apie tai, kad STT tapo politikų užsakymo stalu?

Panašu, kad šių „sąmokslo teorijų“ įteisinimui yra pateiktas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimas. Bet apie viską nuo pradžių. Pasistengsiu trumpai.

2019 metais, suderinęs su tuomete Advokatų taryba, Advokatūroje pradėjau tyrimą dėl STT vykdomo asmenų slapto sekimo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nei vienas Lietuvos gyventojas negali sužinoti duomenų apie tai, ar prieš jį buvo vykdomas slaptas kriminalinės žvalgybos sekimas net ir tais atvejais, kai vykdant slaptą sekimą nustatoma, kad asmuo nusikaltimo nepadarė ir nesirengė jo padaryti.

Pavyzdžiui, STT vykdo kriminalinę žvalgybą prieš asmenį metus ar daugiau, nenustato, kad toks asmuo padarė ar rengiasi padaryti nusikaltimą ir slaptą sekimą nutraukia. Toks asmuo apie jo privataus gyvenimo pažeidimą negaus net minimaliausios informacijos – net ir informacijos, ar apskritai buvo jis slapta sekamas, ar ne.

Neinant į teisines smulkmenas, slaptą sekimą šiuo aspektu iš principo reikia suprasti labai plačiai – nuo telekomunikacijų įrenginių/ryšio kontrolės iki fizinio sekimo.

2019 metais kartu su Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoju ir Advokatūros administracijos vadovu pradėjome teismų maratoną Lietuvos teismuose. Ne vieną kartą buvau perspėtas, kad lendu ten, kur lįsti nevertėtų, tačiau užsispyrę bylinėjomės.

Visus nacionalinius teismus „prapylėme“. Lietuvos teisėjus sunku kaltinti – juk STT teikia pažymas dėl kiekvieno teisėjo karjeros galimybių. Spėkite, ar kuris nors „triukšmaujantis“ ar „neprotingus sprendimus STT atžvilgiu“ priimantis teisėjas gaus STT pažymą dėl paaukštinimo pareigose?

Pralaimėjus Lietuvoje, užvedėme bylas ir procesus Europoje. Pateikėme skundą Europos Komisijai. Paprastai Europos Komisija skundą išsprendžia per vienerius metus. Mes laukiame jau porą metų – rašėme raštus, raginimus, prašymus… Šiuo metu nagrinėjimo taip pat laukia mūsų bylą prieš Kriminalinės žvalgybos reguliavimą Europos Žmogaus teisių teisme.

Šio Teismo jurisprudencija rodo, kad STT nepralaimėti šios bylos nėra jokių šansų.

Nebent…

Nebent būtų patikslintas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, kuriame būtų užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės – teisė po vykdyto slapto sekimo sužinoti apie intervenciją į privatų gyvenimą, žinoti, kad surinkti duomenys yra sunaikinti, taip pat galėti patikrinti, kad toks sekimas buvo vykdomas teisėtai. Šią galimybę siūlėme pateikdami Kriminalinės žvalgybos įstatymų redakcijas, atsiliepimus ir prašymus.

Bet buvo pasirinktas antrasis variantas. Pakeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą taip, kad STT taptų iš esmės nacionalinį saugumą užtikrinančia institucija. Kitaip tariant, vietoje nusikaltimų prevencijos ir užkardymo, papildomai – nacionalinio saugumo funkcija! Lietuvoje tokią instituciją turime – tai VSD, kuri vykdo nacionalinio saugumo funkcijas, turi teisę atlikti intervenciją į asmens privatų gyvenimą ir t.t.

Bet prireikė dar antros institucijos, kuri iš dalies imtų dubliuoti VSD.

Koks tokio pakeitimo tikslas? Jei šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų, kriminalinės žvalgybos institucijoms (STT) ir jų atliekamiems sekimams būtų taikoma Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta išimtis: STT galės nesilaikyti privalomo žmogaus teisių apsaugos standarto.

Klausiate, o kam reikia atliesti STT nuo žmogaus teisių standarto laikymosi?

Paskaitykite, prašau, atidžiai dar kartą pirmąją pastraipą – ypač jos paskutinius sakinius. Taip pat prisiminkite nepatogiems visuomenės veikėjams bei politikams nuolat keliams bylas. Pavyzdžiui, Šiaulių, Kauno, Druskininkų merai. Štai Panevėžio meras tik ką pagaliau buvo išteisintas teisme po STT persekiojimo.

Šiuo metu ekspertinės išvados laukia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomos Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos. Esminį pokytį jau aprašiau, tačiau yra ir kitų, ne mažiau šokiruojančių.

Jei anksčiau valstybės pareigūnai galėjo gauti tik tą slapto sekimo informaciją, kuri susijusi su jų vykdomomis funkcijomis. Dabar tokio reikalavimo siūloma atsisakyti.

Prezidentas, Premjerė ar Seimo Pirmininkė galės pareikalauti slapto kriminalinės žvalgybos sekimo būdu gautos informacijos iš principo apie bet kurį asmenį ir bet kada.

Valdančiosios koalicijos politikai jau atvirai pripažįsta – artėja rinkimai, todėl reikės sekti ir „neutralizuoti” juose dalyvausiančius asmenis.

Kontroliuojama demokratija įsibėgėja.