infa.lt

Pasaulio ekonomikos forumas (WEF), viso pasaulio vyriausybės ir didžioji žiniasklaida Davose skambina pavojaus varpais dėl „dešiniųjų sąmokslo teorijų”. Ir nesunku suprasti kodėl: sąmokslo teorijos iš pirmo žvilgsnio yra kvailos. Nuobodi tiesa ta, kad žmonės ir institucijos prastai saugo paslaptis, rašoma „Public Substack” straipsnyje.

Vis dėlto, pastaruoju metu paaiškėjo, kad daugybė „beprotiškų dešiniųjų sąmokslo teorijų” yra teisingos:

1. Pasaulio ekonomikos forumas daro bauginančią įtaką pasaulio lyderiams ir tikrai siekia „Great Reset” (Didžiojo perkrovimo), kurio metu visi kartu pradėsime gyventi taupiai vartodami energiją, tankiai apgyvendindami žmones ir mažindami privatumą, turėsime mažiau materialinių gėrybių ir, taip, vietoj mėsos valgysime vabzdžius.
2. FTB šnipinėjo Donaldo Trumpo kampaniją, vykdė trumpąsias ir slaptąsias operacijas ir skleidė dezinformaciją žiniasklaidai apie Rusijos kišimosi į rinkimus mastą. Dėl to beveik kiekviena žiniasklaidos priemonė, žiniasklaidos platforma ir demokratai patikėjo, kad Hunterio Bideno nešiojamojo kompiuterip istorija yra suklastota, o visi tie, kurie apie tai kalba, yra sąmokslo teorijų kūrėjai.
3. „Facebook” ir „Twitter” Baltųjų rūmų nurodymu vykdė cenzūrą teisingos kovidinės informacijos atžvilgiu ir vedė slaptus juoduosius sąrašus nepageidaujamoms nuomonėms cenzūruoti ir blokuoti, net jei jų pačių vidaus komandos teigė, kad cenzūruojami asmenys iš tikrųjų nepažeidė jokių platformos taisyklių.

Žmonės, teigiantys, kad tai buvo ir tebėra „sąmokslo teorija”, sako, kad Pasaulio ekonomikos forume vyksta tik plepalai, FTB tik darė tai, dėl ko susitarė Kongreso abiejų partijų dauguma ir prezidentas po to, kai Rusija kišosi į 2016 m. rinkimus, o vyriausybės pareigūnai ir socialinės žiniasklaidos vadovai darė viską, ką galėjo, naudodamiesi turima informacija per sparčiai plintančią pandemiją, kai ant kortos buvo pastatyta milijonų žmonių gyvybė.

Tačiau, jei Pasaulio ekonomikos forumas yra tik plepalai, jis taip pat yra labai įtakingas, o jo įkūrėjas Klausas Schwabas kažkokiu būdu atliko svarbų vaidmenį organizuojant G-20 pasaulio lyderių susitikimą.

Rusijos įtaka 2016 m. rinkimams buvo per daug sureikšminta, o FTB nuėjo daug toliau, nei prašė Kongresas ir prezidentas, ir vykdė organizuotą kampaniją, kuria sąmoningai dezinformavo žiniasklaidą ir socialinės žiniasklaidos platformas apie Hunterio Bideno nešiojamąjį kompiuterį, kuris pateko į jos rankas.

Ir, nors pirmadienio ryto kovidų analizė dažnai nueidavo per toli, „Twitter” ir „Facebook” tinkluose buvo cenzūruojami kvalifikuoti žmonės, reiškiantys pagrįstą nuomonę apie vakcinas, o faktiškai tiksli informacija apie jas buvo slopinama.

Be to, visa tai, kas išvardinta aukščiau, kelia rimtą nerimą dėl dabartinės Vakarų demokratijos būklės.

Turtingas, slapukas ir niekieno nerinktas Klausas Švabas daro keistą įtaką kairiųjų ir dešiniųjų pasaulio lyderiams – nuo ministro pirmininko Džastino Triudo iki Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Riši Sunako.

FTB, svarbiausia pasaulyje teisėsaugos organizacija, kontroliuoja žmonės, kurie lengvabūdiškai piktnaudžiavo įsakymų išdavimo procesu, užsiėmė informacijos nutekinimu spaudai ir darė įtaką žurnalistams bei socialinės žiniasklaidos priemonių vadovams pagal tai, kas dabar vadinama IO, o anksčiau buvo vadinama psyopsais.

Ir visi jie – nuo Davoso iki Baltųjų rūmų ir pagrindinės korporacinės žiniasklaidos – dabar kalba apie „dezinformaciją”, kurią skleidžia rusai, 4chan arba Harvardo profesoriai, kad pateisintų socialinės žiniasklaidos cenzūrą.

Kodėl taip yra? Kodėl tiek daug „beprotiškų dešiniųjų sąmokslo teorijų” pasirodė esančios tiesa? Kodėl elitas elgiasi taip nedemokratiškai?

Kodėl viskas keičiasi tuo pačiu metu

Neseniai „Public” rašė, kad, nors Pasaulio ekonomikos forumas pasisako už skaidrumą ir vykdo kovos su dezinformacija kampaniją, jis labai slepia savo finansus ir pats užsiima dezinformacija, teigdamas, pavyzdžiui, kad žmonės skleidžia sąmokslo teorijas apie WEF.

WEF atstovai ir jų pagalbininkai žiniasklaidoje sako, kad „didysis perkrovimas”, vabzdžių valgymas vietoj mėsos ir „jūs nieko neturėsite ir būsite laimingi” yra sąmokslo teorijos, tačiau tai netiesa.

Tiesą sakant, visos šios idėjos buvo išsakytos Davose, WEF interneto svetainėje arba ir ten, ir ten. Po to, kai šios idėjos buvo sukritikuotos, WEF jas ištrynė, o kritikus pavadino sąmokslo teorijų šalininkais.

Be to, akivaizdu, kad WEF nėra demokratinė organizacija ir veikia kaip jos vadovo, kuris savo maltusišką radikalizmą slepia sakydamas tuščias kalbas, tokias kaip ta, kurią pasakė pernai G-20 susitikime, kultas.

Dalis Švabo pažiūrų, kuriomis jis sutinka su mumis pasidalyti, yra ta, kad pasaulį turėtų valdyti tokie elitiniai ekspertai kaip jis ir jo žmonės ir kad turime iš esmės pakeisti maisto ir energijos gamybos būdus.

Tuo tarpu Švabas ir WEF manipuliuoja žurnalistais, kartais tiesiog tiesiogiai jiems mokėdami, kaip, matyt, atsitiko su „Reuters”. Kitiems žurnalistams WEF ir Schwabo konferencijos suteikia tribūną, nemokamus kambarius ir nemokamą maistą Davose. Kitaip tariant, labai nepopuliari Pasaulio ekonomikos forumo darbotvarkė buvo atkakliai ignoruojama klusnios pagrindinės žiniasklaidos.

O kaip dėl FTB? Žvalgybos bendruomenės narių motyvacija buvo aiški neapykanta D. Trumpui.

Daugelis buvusių žvalgybos bendruomenės narių, kurie pasirašė atvirą laišką praėjus kelioms dienoms po to, kai laikraštis „The New York Post” paskelbė elektroninius laiškus iš Hunterio Bideno nešiojamojo kompiuterio, pavyzdžiui, buvęs CŽV direktorius Johnas Brennanas, daugelį metų kritikavo D. Trumpą, ypač dėl jo ekonominio nacionalizmo, antiimperializmo ir išpuolių prieš „giluminę valstybę” (Deep state).

Baltųjų rūmų, CDC ir FTB reikalavimai „Facebook” ir „Twitter” cenzūruoti patikimą informaciją ir įtraukti į juoduosius sąrašus nepageidaujamus asmenis buvo ne tik reakcija į D. Trumpą ar pandemiją, bet ir į interneto plėtrą.

Vyriausybės reikalavimai cenzūruoti informaciją, kurią matome dabar skelbiamuose „Twitter” failuose, primena mums, kaip stipriai valdžios pareigūnai nori kontroliuoti naujienų pateikimą žiniasklaidoje.

Tai kodėl gi, galų gale, tiek daug „beprotiškų dešiniųjų sąmokslo teorijų” pasirodė esančios tiesa? Nes jos niekada nebuvo beprotiškos, niekada nebuvo dešiniosios ir niekada nebuvo teorijos.

Švabas ir WEF yra tik vienas iš daugelio Maltuso išradimų, atsiradusių septintajame dešimtmetyje, kai buvo gąsdinama gyventojų pertekliumi.

FTB jau seniai kišasi į visuomenės reikalus, garsiausi atvejai – veiksmai prieš kairiųjų pažiūrų aktyvistus ir pilietinių teisių lyderius septintajame dešimtmetyje; ši organizacija piktnaudžiauja įsakymo procedūra ir nuolat įkalina politiškai nepageidaujamus asmenis, juos gaudydama ir rengdama provokacijas.

O politikai dar gerokai prieš atsirandant internetui stengėsi savo politinius oponentus visuomenei pristatyti kaip bepročius.

Visuomenė prieš propagandą

Per pastaruosius 10 metų WEF, Baltieji rūmai ir žvalgybos agentūros, įskaitant FTB, stulbinamai kontroliavo viešąją informaciją. Pompastiškai tušti renginiai, tokie kaip Aspeno ir Davoso, verčia žurnalistus paklusti elitui.

Valdžios institucijų, pavyzdžiui, Baltųjų rūmų ir FTB, gebėjimas piktnaudžiauti savo galiomis yra ypač stiprus, kai jas remia dauguma gyventojų, kaip buvo Kovido ir D. Trumpo atveju, kai jų palaikymas svyravo tarp 35 ir 45 procentų.

O galios sutelkimas dviejuose ar trijuose socialiniuose tinkluose – daugiausia „Facebook” ir „Twitter” – suteikė galimybę įbauginti politikus ir valstybės pareigūnus, kad iš šimtų milijonų žmonių būtų atimta teisinga informacija ir jie būtų maitinami melaginga dezinformacija.

Tačiau visi šie veiksmai yra ne kas kita, kaip bandymas sugrąžinti interneto džiną į butelį, o tai reiškia, kad jie pasmerkti žlugti. Elono Musko įvykdytas „Twitter” perėmimas parodė, kokia trapi yra socialinės žiniasklaidos platformų kontrolė.

Muskas ne tik paviešino, kiek FTB kontroliuoja „Twitter”, bet ir sunaikino senąją mėlynosios varnelės tikrinimo sistemą, kuri buvo pagrįsta „Woke-WEF” ideologija arba tuo, ką Martinas Gurry vadina „vienpusiška tapatybės politika”.

2021 m. pabaigoje „Facebook” generalinis direktorius Markas Zuckerbergas ir jo direktorių valdyba, reaguodami į turinio moderavimo problemas, nusprendė „sumažinti pranešimų „jautriomis” temomis skaičių naujienų sraute, kurį vartotojai mato atsidarę programėlę”, neseniai pranešė „The Wall Street Journal”.

Turinys iš šaltinių, kuriuos „Facebook” laikė „aukštos kokybės naujienų leidėjais”, pavyzdžiui, CNN, „sumažėjo labiau nei turinys iš leidinių, kuriuos naudotojai laikė mažiau patikimais”.

2021-2022 m. beveik dviem trečdaliais sumažėjo progresyvistinės „Mother Jones” peržiūrų. Dabar politika sudaro mažiau nei 3 proc. viso „Facebook” naudotojų naudojamo turinio, o nuo 2020 m. rinkimų sumažėjo 50 procentų.

Viena iš pagrindinių žiniasklaidos problemų yra ta, kad žurnalistai ir naujienų korporacijos, kurioms jie dirba, susiduria su finansiniais interesų konfliktais. Didelės naujienų bendrovės tiesiogiai ar netiesiogiai per konferencijas ir renginius gauna pinigų iš energetikos, maisto ir farmacijos bendrovių.

„Bloomberg News” priklauso Mike’ui Bloombergui, kuris daug investavo į atsinaujinančiąją energetiką ir gamtines dujas ir skyrė Siera klubui 174 mln. dolerių, kad būtų uždarytos anglimi kūrenamos elektrinės ir pakeistos gamtinėmis dujomis bei atsinaujinančiąja energija, o tai tiesiogiai atitinka jo asmeninius interesus.

Kaip galime pasitikėti, kad „Bloomberg” rašys apie energetiką, ypač branduolinę, dėl kurios gamtinės dujos ir atsinaujinantys energijos šaltiniai tampa nereikalingi?

Kodėl turėtume pasitikėti Pasaulio ekonomikos forumu ar Aspeno susitikimu ir jų žiniasklaidos parama, kai jie slepia įmonių finansavimą, kai jų organizatoriai ir valdybos nariai finansiškai investuoja į viską – nuo elektrinių dviračių iki vabzdžių baltymų ir alternatyvios energijos?

Kaip pranešėme, korporacijos, norinčios parduoti savo farmacijos, energetikos ir maisto produktus, išleidžia iki 1 mln. dolerių, kad nusipirktų vietą Davoso scenoje.

Artėja pokyčiai. Vis daugiau žmonių supranta, kad už naujienas ir informaciją iš patikimų ir nepriklausomų šaltinių, neturinčių finansinio interesų konflikto ir aiškiai deklaruojančių savo vertybes ir įsitikinimus, o ne juos slepiančių – reikia mokėti, kad jie galėtų išsilaikyti

Galiausiai, grėsmę piktnaudžiaujančiam valdžia elitui – nuo WEF iki FTB ir Baltųjų rūmų – kelia ne tie, kurie pardavinėja sąmokslo teorijas, o tie, kurie jas „demaskuoja”. Šią užduotį labai palengvino internetas.