infa.lt

Ukrainai stengiantis iš sąjungininkų užsitikrinti modernesnę ginkluotę, ji tuo pat metu deda daugiau pastangų, kad iš Davose susirinkusių verslo lyderių gautų finansinę paramą šaliai atstatyti, rašo Euractiv.

Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės suteikė ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių, tačiau Kijevui vis dar desperatiškai reikia daugiau.

Jis taip pat nori pasinaudoti Vakarų visuomenės paramos banga ir užtikrinti, kad pažadai dėl atstatymo, kuris negali prasidėti, kol nesibaigs karas, ir kuris, kai kuriais vertinimais, kainuos iki 1 trilijono JAV dolerių, būtų ne tik žodžiai.

Tačiau kalbos apie atstatymą atrodo per ankstyvos.

Analitikai sako, kad dėl įvairių donorų – nuo šalių iki vystymosi ir tarptautinių organizacijų, privataus sektoriaus dalyvių ar galimo konfiskuoto Rusijos turto perskirstymo – derinimas šiuo metu yra sudėtingas.

Ukraina, dominavusi paskutiniame dideliame Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) susitikime gegužę, vėl išsiuntė dešimtis vadovų, įstatymų leidėjų ir sprendimų priėmėjų su aiškia prezidento Volodymyro Zelenskio žinia: įsipareigoti dabar, o ne vėliau.

„Turime galvoti apie sekančią dieną. Visam pasauliui reikia Ukrainos kaip demokratinės ir sėkmingos šalies. Tai geriausias atsakymas ne tik mūsų draugams, bet ir priešams. Mūsų užduotis – paversti ją sėkminga šalimi”, – agentūrai „Reuters” sakė Kijevo meras ir buvęs pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas Vitalijus Kličko.

Pernai Ukraina pavedė didžiausiam pasaulyje turto valdytojui „BlackRock” sudaryti šalies atstatymo fondą.

„Kuo daugiau padarysime dabar, tuo mažiau reikės daryti atstatant”, – sakė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) prezidentė Odile Françoise Renaud-Basso.

ERPB, kuris 2022 m. investavo apie 1,7 mlrd. eurų į Ukrainos energetikos, transporto ir kitą infrastruktūrą, apskaičiavo, kad vietos ekonomika per metus susitraukė beveik trečdaliu.

Rugsėjį paskelbtoje bendroje Ukrainos vyriausybės, Europos Komisijos ir Pasaulio banko ataskaitoje apskaičiuota, kad atstatymo ir atkūrimo išlaidos siekia 349 mlrd. dolerių (322 mlrd. eurų), o karui užsitęsiant ši suma vis didėja.

Ukrainos pirmoji vicepremjerė, ekonominės plėtros ir prekybos ministrė Julija Svyrydenko, pabrėždama sudėtingą užduotį, teigė, kad šiuo metu atstatymo vertinimai yra artimesni 1 trilijonui JAV dolerių.

Kiekviena Rusijos raketa, pataikiusi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, didina atstatymo išlaidas, o investuotojų, ypač privačiojo sektoriaus, apetitas prisidėti atstatant mažėja.

Zelenskis mano, kad gausus dalyvavimas Davose yra daugiau nei tik simbolinis pabrėžimas, kad Ukraina tebėra gyva ir kad Rusijos dalyvavimas šiame renginyje baigėsi.

Tai reiškia, kad reikia suteikti impulsą ir patikinti, jog net ir karo metu Ukraina nėra uždara verslui.

Svyrydenko teigė, kad Davosas yra galimybė nuo strategijos pereiti prie konkrečių projektų.

„Ukraina parodė atsparumą karo metu, taip pat ir verslas, todėl turime rasti papildomų priemonių, kaip sudaryti palankesnes sąlygas Ukrainos verslui vystytis ir užsienio investicijoms ateiti į Ukrainą jau dabar”, – sakė ji.

Karas greitai nesibaigs

Antradienį V. Zelenskis per „Zoom” programą Davose kreipėsi į „BlackRock” vadovus ir jos klientus, sakė vienas iš dalyvavusių asmenų. Bendrovės „BlackRock” vadovas Larry Fink Davose sakė, kad privatusis sektorius galėtų padėti, ir pridūrė, kad jis siekia „sąžiningos ir teisingos grąžos”.

Nors „BlackRock” gali atrodyti optimistiškai nusiteikusi, visada yra rizika, kad karas užsitęs metų metus arba kad jam pasibaigus, kaip ir ankstesnėse Afganistano, Irako ar Balkanų šalių atkūrimo operacijose, pažadai ir parama nepasiteisins arba pinigai bus iššvaistyti dėl korupcijos ir nekompetencijos.

„Įtampa atsinaujins, kai ateis laikas finansuoti Ukrainos atstatymą, kuris dėl nuolatinių Rusijos išpuolių prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą taps daug brangesnis, tačiau tai neįvyks, kol nesibaigs karas, o karas nesibaigs artimiausiu metu”, – teigiama „Eurasia Group” 2023 m. prognozėje.

Davose, Ukrainos namuose, eksponuojama paroda primena lankytojams apie sugriovimų mastą. Ši vieta taip pat yra vieta, kur verslo elitas ir artimiausi Ukrainos rėmėjai vertina jos perspektyvas ir kartoja, kad Ukraina negali sau leisti pralaimėti karo, kuriam vasario 24 d. sukanka pirmieji jo metai.

„Tai, ką Ukraina dabar daro, yra siekis, kad visi atsistotų ant starto linijos, kai galės pradėti atstatymą”, – pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis agentūrai „Reuters”.