infa.lt

nuotrauka: periodistadigital.com

Sausio 18 d. Anglikonų Bažnyčia, Anglijos valstybinė bažnyčia ir Anglikonų bendrijos motininė bažnyčia, po penkerius metus trukusių konsultacijų dėl „Gyvenimo meilėje ir tikėjime” pristatė savo „istorinius planus”.

Šiuos planus svarstys Bažnyčios sinodas, kuris susirinks vasario mėnesį.

Vyskupai nusprendė, kad Bažnyčia neturėtų keisti savo kanoninio mokymo apie santuokos sakramentą kaip vyro ir moters sąjungą. Tačiau vyskupai pasiūlė kompromisinį variantą.

Homoseksualios poros, susituokusios pagal šalies įstatymus (Anglijoje ir Velse tokios santuokos buvo įteisintos 2013 m.), gali prašyti bažnytinio palaiminimo (ir jį gauti).

Savo ruožtu kunigas gali iš anksto ir be jokių pasekmių pareikšti, kad atsisakys palaiminti tokias santuokas, jei jos prieštarauja jo principams.

Tikėtina, kad vyskupų pasiūlymas susilauks griežtos kritikos iš pokyčių šalininkų tiek Bažnyčioje, tiek už jos ribų. Vis dėlto tai galima laikyti beveik vieninteliu įmanomu kompromisu.

Anglikonų Bažnyčioje kunigais gali būti ir moterys, ir seksualinių mažumų atstovai (jei nepažeidžia tam tikrų taisyklių). Vis dėlto jos, kaip visos anglikonų bendruomenės motininės bažnyčios, padėtis riboja jos manevravimo galimybes.

Anglikonų bendrija yra nacionalinių bažnyčių (provincijų), visiškai kanoniškai vieningų su Anglikonų Bažnyčia, asociacija. Iš viso Anglikonų bendrijoje yra 38 provincijos.

Kai kurios iš jų leidžia ir remia tos pačios lyties asmenų santuokas, ypač JAV episkopalinė bažnyčia ir Škotijos bažnyčia.

Tačiau dinamiškiausios provincijos atstovauja daug konservatyvesnėms pasaulio šalims, ypač Lotynų Amerikoje ir Afrikoje.

Pakeitus tos pačios lyties asmenų santuokų taisykles, šios provincijos gali būti priverstos palikti bendruomenę.